F. W. Haacko žodyno prozodija

LTStraipsnyje nagrinėjamas lietuviškų žodžių prozodinių ypatybių žymėjimas F. W. Haacko lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyne (1730). Žodžių kirčio vietą (tam tikrais atvejais ir priegaidę) visų pirma rodo žodyne vartojami diakritiniai ženklai. Be to, tam tikrais atvejais kirčio vietą netiesiogiai gali atspindėti ir balsių kiekybę žyminčios rašybos ypatybės, pvz., ilgojo balsio y žymėjimas dviem skirtingomis raidėmis ir ar trumpųjų balsių žymėjimas po jų einančių priebalsių dvigubinimu. Pagaliau, svarbiu atskiru istorinės akcentologijos šaltiniu gali būti laikomi ir VU bibliotekoje saugomame žodyno egzemplioriuje nežinomo asmens ranka ant dalies žodžių uždėti diakritiniai ženklai. Raktažodžiai: lietuvių kalba; senieji raštai; istorinė akcentologija; prozodija; akcentografija; kirčio žymėjimas; Mažoji Lietuva; Haack. [Iš leidinio]

ENThe article deals with the notation of prosodic features of Lithuanian words in F. W. Haack’s Lithuanian-German and German-Lithuanian dictionary (1730). First, the place of stress (in some cases also tone) is shown by Haack’s diacritical marks. Second, in some cases the place of stress is indirectly reflected by orthographic devices used to mark vowel quantity, e.g., the use of two different letters and for the long vowel y or the use of double consonants to mark the brevity of the preceding vowel. Finally, a separate valuable source of data for Lithuanian historical accentology is constituted by hand-written diacritical marks placed above some words in the copy of the dictionary held at Vilnius University Library. Keywords: Old Lithuanian; historical accentology; prosody; accent notation; Lithuania Minor; Haack. [From the publication]