LTNors lietuvių ir žydų santykiai, holokausto problema susilaukia vis didesnio Lietuvos mokslininkų bei visuomenės susidomėjimo, vis dėlto kai kuriems šių santykių aspektams skiriama per mažai dėmesio. Ypač pasigendama darbų apie šių dviejų etnokultūrinių bendruomenių santykius, jų raidą XIX amžiuje, kai istorinės Lietuvos žemės įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Praktiškai neturime darbų, kuriuose būtų nagrinėjama, kokią įtaką Rusijos valdžios politika darė dviejų bendruomenių santykiams. Šiuo straipsnių rinkiniu bent iš dalies bandoma užpildyti minėtas istoriografijos spragas. Jis apima gana neilgą XIX a. laikotarpį, vadintą „atšilimo“ epocha. Carui Aleksandrui II atėjus į valdžią, prasidėjo vadinamosios „didžiosios reformos“, kurios, kaip tikėtasi, turėjo liberalizuoti visuomenės gyvenimą. Į tas reformas nemažai vilčių dėjo Lietuvos visuomenė, kartu ir žydai. Pasirinktasis laikotarpis ne tik leidžia pamatyti, kaip kito valdžios nuostatos ir politika žydų atžvilgiu, paanalizuoti žydų aspiracijų kaitą, bet taip pat aptarti visuomenės požiūrių (pirmiausia tradicinio Lietuvos elito, besiformuojančios inteligentijos) dinamiką šios etnokonfesinės grupės atžvilgiu. [Iš Įvado]
ENLithuanian scholars and the Lithuanian public have been paying increasing attention to issues of the Lithuanian-Jewish relations and of the Holocaust. Nevertheless, certain aspects of the Lithuanian-Jewish relationship have not yet been properly researched. Scholars have not examined the 19th century development of relations between these two ethnocultural communities, at a time when historical Lithuanian lands were part of the Russian Empire. They have produced few, if any, works examining the impact of the Russian government’s policies on the relationship between the two communities. This collection of articles seeks to at least partially fill this gap in historiography. It looks at a relatively short period of the 19th century, also called the “Thaw.” Tsar Alexander II had begun the “Great Reforms,” which were intended to liberalize Russian society. The inhabitants of Lithuania, including Jews, placed much hope in these reforms. The choice of this specific period of time allows review of the change in the government’s attitude and policies toward the Jews, analysis of Jewish aspirations, and discussion of the evolution of the attitude of Lithuanian society (the traditional Lithuanian elite and the newly forming intelligentsia) toward the Jews [...]. [From the publication]