Bendrinės lietuvių kalbos skiemenavimas sonoringumo teorijos požiūriu

LTStraipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar gali būti pritaikomas garsų sonoringumo principas nustatant skiemenų ribą bendrinės lietuvių kalbos priebalsių samplaikose ir ar šį principą remia kalbos vartotojų skiemenavimo polinkiai. Tyrimą sudaro: a) reikšmingesnių užsienio autorių darbų apžvalga ir ja paremtos teorinės lietuvių kalbos priebalsių sonoringumo hierarchijos nustatymas, b) žvalgomoji lietuvių kalbos priebalsių sonoringumo analizė, c) priebalsinių samplaikų sonoringumo nagrinėjimas, d) kalbos vartotojų skiemenavimo polinkių tyrimas. Rezultatai rodo, kad nustačius bendrinės lietuvių kalbos priebalsių sonoringumo hierarchiją ir pritaikius skiemenavimo pagal sonoringumą principus, beveik penktadalio empirinėje medžiagoje rastų priebalsių samplaikų negalima suskiemenuoti. Vartotojų skiemenavimo polinkiai neremia nei prognozuoto fonetinio, nei fonologinio skiemens ribų. Vartotojai yra linkę ankstesniam skiemeniui priskirti bent vieną samplaikos priebalsį, tolesnio skiemens pratarui priskirti tik paskutinį daugianarės samplaikos priebalsį, priebalsių samplaikose esantį pučiamąjį priebalsį priskirti ankstesnio skiemens ištarui. Raktažodžiai: lietuvių kalba; skiemuo; prataras; ištaras; skiemenavimas; priebalsis; priebalsių samplaika; sonoringumas. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the research which aims to ascertain whether the sonority of sounds could be used to determine boundaries of syllables in consonant clusters and if this principle is commonly employed by a sample of language users. The research consists of a) the overview of more significant foreign authors’ works, which is then used to identify the theoretic hierarchy of consonant clusters in Lithuanian, b) the exploratory analysis of consonant sonority, c) the investigation of sonority in consonant clusters, d) the research of tendencies in language users’ syllabification. The results have revealed that after establishing the hierarchy of consonant clusters in Lithuanian and applying the principle of syllabification by sonority, one fifth of the consonant clusters in the empirical data base is impossible to syllabify. Neither predicted phonetic syllable, nor the phonological syllable is commonly employed by the language users. The users are likely to assign at least one consonant of a cluster to a preceding syllable, while only the last consonant of polynomial clusters is assigned to the onset of a later syllable. Fricative consonants in consonant clusters are assigned to the coda of a previous syllable. Keywords: Lithuanian; syllable; onset; coda; syllabification; consonant; consonant cluster; sonority. [From the publication]