Gyvūnų maloniniai epitetai tautosakoje

LTŠiame straipsnyje nagrinėjami gyvūnų maloninių epitetų darybos ir semantikos klausimai. Tokie žodžiai paprastai vartojami lietuvių liaudies dainose ir taikomi naminiams gyvuliams arba laukiniams žvėrims: dažniausiai arkliui ir kiškiui. Jų pasidaroma su devyniomis skirtingomis deminutyvinėmis priesagomis, iš kurių populiariausios – '-ėlis' ir '-elis'. Daugumos gyvūnų maloninių epitetų darybos pamatas – priesagų vediniai arba sudurtiniai žodžiai ('jautelis baubuolėlis', 'gegutytė pilkuolytė', 'kurmelis žemrausėlis', 'ančiukai raibaplunksnėliai'). Populiariausi tokių žodžių motyvuojamieji požymiai – gyvūno spalva ar plaukas ('kiškelis baltužėlis', 'žirgelis sartonėlis'), jo kūno dalių savybės ('ožkutė rudakutė', 'zuikelis statausėlis') arba jam būdingi veiksmai ('katinėlis repečkėlis', 'laputė čiuženutė'). Raktažodžiai: gyvūno maloninis epitetas; deminutyvas; mažybinė priesaga; žodžių daryba. [Iš leidinio]

ENThis paper deals with derivational and semantic problems of diminutive epithets of animals. Such words are usually used in Lithuanian folk songs for domestic or wild animals, first of all, for a horse and a hare. They have been produced with nine different diminutive suffixes, most popular among them were '-elis' and '-ėlis'. In most cases diminutive epithets of animals have been produced from suffixal derivatives or compound words ('jautelis baubuolėlis', 'gegutytė pilkuolytė', 'kurmelis žemrausėlis', 'ančiukai raibaplunksnėliai'). The most common motivation features of such words was the color of the animal ('kiškelis baltužėlis', 'žirgelis sartonėlis'), its body parts ('ožkutė rudakutė', 'zuikelis statausėlis'), its typical actions ('katinėlis repečkėlis', 'laputė čiuženutė'). Keywords: diminutive epithet of animal; diminutive; diminutive suffix; wordformation. [From the publication]