LDK priemiesčių šešėlinė ekonomika
LTPriemiesčiai juridiškai nepriklausė miesto teritorijai, bet jų veikla ir gyvensena vis tiek daugmaž sietina su miestietiškumu, prekyba ir amatais. Vilniaus atveju tai, kas šiapus miesto sienos buvo galutinai susiformavę XVI amžiaus pradžioje, vadinta miestu, o kas už jos – priemiesčiais. Kaune tai buvo siejama su XVII a. įkurta ir XVIII a. išsiplėtusia Vilijampole, Aleksotu. Priemiesčiai dažniausiai plėtojosi kaip įvažiavimas į miestą. Vilniuje pagrindiniai formantai buvo kryptys, vedančios į centrą. Dalia Dijokienė, rekonstravusi kelius į Vilnių, išskiria Trakų (vakarų–pietvakarių), Maišiagalos (šiaurės vakarų), Medininkų (rytų–pietryčių) kryptis. Kauno priemiesčiai Vilijampolė ir Aleksotas kūrėsi prie Nemuno ir Neries vandens kelių, kurie teikė didesnes ekonomines galimybes. Urbanistinis priemiesčių išplanavimas leidžia manyti, kad žmonės į šias, iš dalies atskirtas gyvenvietes kėlėsi ekonominiais sumetimais. Priemiesčiai, įsikūrę prie svarbių prekybinių traktų, atliko svarbų vaidmenį, superkant tam tikras prekes ir išskirstant jas po sandėlius, kaip daryta Lukiškėse. Miestui įgavus tam tikras laisves, prie jo kurdavosi žmonės, kurie naudojosi laisvosios rinkos privalumais, bet dažnai nepaklusdavo taisyklėms. Ir miestuose, ir priemiesčiuose įsikūrusios privačios didikų ir dvasininkų jurisdikcijos viliojo asmenis, kurie norėjo įsitraukti į miesto gyvenimą, nepriklausydami magdeburginėms bendruomenėms. Šioje erdvėje įvairios socialinės grupės ieškojo būdų, kaip prasigyventi. Vieni iš tokių buvo necechiniai amatininkai, slapta teikę paslaugas namuose, nelegalūs prekeiviai, vadinami „svetimaisiais“, nes neprisiekę miesto teisei. [...]. [Iš teksto, p. 88]
- Kai kurie Vilijampolės istorinės urbanistinės raidos iki 1940 m. bruožai / Andra Laužinskaitė. Liaudies kultūra. 2003, Nr. 6, p. 34-43.
- Kauno istorija. t. 1, Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų / Zigmantas Kiaupa. Vilnius : Versus aureus, 2010. 399 p.
- Kauno miesto santykiai su žydais XVIII amžiuje / Rita Urbaitytė. Kauno istorijos metraštis. 2004, 5, p. 83-148.
- Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV a. - XX a. pradžia) : kolektyvinė monografija / Vytautas Jogėla, Elmantas Meilus, Virgilijus Pugačiauskas ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Diemedis, 2008. 291 p.
- Vilniaus "aukso amžius". Miesto gyventojai ir svečiai XVI a. 6-7-ajame deš. (Vilniaus vietininko teismo knygų duomenimis) / Raimonda Ragauskienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 254 p.
- Vilniaus istorinių priemiesčių genezės, raidos ir vertybių ypatumai / Dalia Dijokienė. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 2, p. 78-86.
- Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII-XVIII amžiuose / Stasys Samalavičius. Vilnius : Edukologija, 2013. 235 p.
- Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII-XVIII amžiuose / Stasys Samalavičius ; sudarė Almantas Samalavičius ; parengė Aivas Ragauskas. Vilnius : Edukologija, 2011. 511 p.
- Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje : sambūvio aspektai / Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Žara, 2009. 446 p.
- Žydų ūkinės veiklos varžymai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose : poveikis žydų ekonominės veiklos krypčių formavimuisi / Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Žydai Lietuvos ekonominėje-socialinėje struktūroje / sudarė Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. P. 11-26.
