Makroekonomikos terminija: sinonimijos priežastys

LTSu makroekonomikos terminija susiduriama kasdien: 'infliacija', 'nedarbas', 'perkamoji galia', 'valiutos kursas', 'užsienio skola', 'ekonominis augimas' ir t. t. Ji vartojama apžvalgose, verslo žurnaluose, laikraščiuose, tinklaraščiuose, plėtojama mokslo straipsniuose, disertacijose, o ypač – dėstant makroekonomikos kursą būsimiems ekonomistams lietuviškuose šios srities vadovėliuose. Tačiau, nors ši terminija vartojama ir plėtojama, ji maža tenagrinėjama. Ši studija – mėginimas žvilgterėti į jau geroką skaičių dešimtmečių gyvuojančią terminiją. Žvelgiama terminologams rūpimu sinonimijos aspektu. Tai rodiklis, naudojamas įvairių sričių terminijos nusistovėjimui ar nenusistovėjimui vertinti, bet kartu terminų sinonimija gali atskleisti įvairiausių kitų terminijos aspektų. Iš terminų sinonimų šiame darbe mėginama nustatyti pagrindines makroekonomikos terminų sinonimijos, arba terminijos nevienodumų, priežastis. Tam naudojama dešimt lietuviškų aukštosioms mokykloms skirtų vadovėlių, apimančių makroekonomikos terminijos gyvavimo dvidešimtmetį. Dėmesys sutelkiamas į terminų nevienodumų priežastis, tačiau išsamusis lietuviškosios terminijos plėtojimo šaltinis – vadovėliai – turėtų ne tik išryškinti priežastis, bet ir pateikti platų šios vartojamos ir plėtojamos, bet mažai tenagrinėjamos terminijos vaizdą. [Iš Pratarmės]

ENIn Lithuanian terminology, synonymy is most commonly associated with the initial stages of terminology formation, when the terminology is not well established, and thus the main cause of synonymy is the formation of terminology. It is explained that in the initial stages of terminology development, the diversity of nominalisation is manifested because the basic features of the concept are still rather vague. The close links between synonymy and the formation of terminology are confirmed by a wealth of empirical research, but synonymy is also highlighted by long-standing areas of terminology usage. This alone suggests that there may be other causes of synonymy than terminology formation. However, the causes of synonymy in terminology (not only in Lithuanian) tend to be named rather than examined. Judit Freixa, who provides a typological description of them, relates this to the principles and aspirations of traditional terminology. A study of macroeconomic terminology used in higher education textbooks reveals that synonymy is inherent in macroeconomic terminology, even though this field has its roots in economic theory, which dates back centuries. The aim of the study was not to investigate the development of Lithuanian macroeconomic terminology, but at least the material selected for the analysis, which includes ten textbooks published between 1997 and 2017, does not confirm the tendency of synonymy to decline. A high proportion of synonymy cases reveals the influence of other languages and terminology management as important reasons for synonymy of macroeconomic terms. There are few cases of synonymy related to the substitution of the English root word, but there is a strong synonymy related to the substitution of some Latin root words. The search for equivalents in these cases is linked to the unusualness of the meaning of the word.However, the line between true international words and words of too English an origin is not easy to draw for the authors of the textbooks, and the introduction of the new concept of an international word, based on the use of the term in the major languages, is narrowing the line even further. The specific language influencing macroeconomic terminology is demonstrated by the striking feature of macroeconomic textbooks to provide not only Lithuanian but also English terminology. It allows a comparison between the two languages, and the comparison highlights the correspondence of synonymy tendencies: the corresponding English terms are often also synonymous, and the length of the synonymy strings is the same. Other reasons for synonymy would be highlighted by a layer of macroeconomic terms called motivated synonyms in Lithuanian terminology. As a very prominent feature of macroeconomics textbooks, this layer of terms reveals a cause of synonymy such as the use of an alternative name for the concept. The study also highlights other causes of synonymy. [From the publication]

• Asmenvardinių makroekonomikos terminų variantiškumas / Ramunė Vaskelaitė. Terminologija. 2023, 30, p. 95-121.
• Ekonomikos terminų gramatinių ir leksinių variantų sklaida: norma ir realybė / Zofija Babickienė. Specialybės kalba: gramatika ir logika / parengė Gintautas Akelaitis, Zofija Babickienė, Viktorija Mažeikienė, Laima Pečkuvienė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012. P. 51-64.
• Globalizacijos įtaka specialybės kalbos studijoms: naujos žodžių reikšmės studentų kalboje / Aušra Didjurgienė, Giedrutė Grigonienė. Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai. 2016, T. 1, p. 127-136.
• Informatikos ir kompiuterijos terminijos raida ir sinonimija / Albina Auksoriūtė. Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai / vyriausioji redaktorė Palmira Zemlevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 247-307.
• Įvairiakilmė sinonimija – dėsningas lietuviškos kompiuterijos terminijos norminimo etapas / Vilija Celiešienė. Santalka: filologija, edukologija. 2011, t. 19, Nr. 1, p. 25-30.
• J. Balčikonio kalbotyros terminų sandara ir savitumas / Ramunė Andriuškaitė. Terminologija. 2000, 7, p. 59-75.
• Kompiuterijos leksika ir terminija / Gintautas Grigas. Santalka. 2008, t. 16, Nr. 2, p. 31-39.
• Kompiuterijos terminijos sinonimija: yda ar būtinybė / Angelė Kaulakienė. Terminologija. 2000, 6, p. 23-28.
• Konstantino Šakenio "Fizikos" vadovėlio terminija / Angelė Kaulakienė. Terminologija. 2002, 9, p. 66-77.
• Lietuviškų fizikos vadovėlių elektros ir magnetizmo terminai / Angelė Kaulakienė. Terminologija. 2003, 10, p. 107-116.
• Lietuvių kalbos naujažodžių daryba (2011–2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu) : disertacija / Agnė Aleksaitė. Vilnius, 2022. 246 p.
• Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys / Kazimieras Gaivenis. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 145 p.
• Mokslinio stiliaus bendrojo ir individualiojo komponento santykis / Audronė Bitinienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2007, t. 3, p. 32-39.
• M. Reinio psichologijos terminų ir jų dėmenų daryba / Rita Katelytė, Stasys Keinys. Terminologija. 2010, 17, p. 111-129.
• Naujųjų skolinių atitikmenys - naujadarai / Jurgita Girčienė. Acta linguistica Lithuanica. 2000, t. 42, p. 33-57.
• Neologizmų integracija į tekstą / Jurgita Girčienė. Žmogus ir žodis. 2005, 1, p. 78-82.
• Profesinės leksikos variantų konkurencija studentų kalboje / Aušra Didjurgienė, Giedrutė Grigonienė. Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai. 2019, T. 4, p. 365-376.
• Rinktiniai raštai / Kazimieras Gaivenis / sudarė Jolanta Gaivenytė-Butler ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. 770 p.
• Sąvokų raiška anglų ir lietuvių kalbose : leksinės ertmės reiškinys / Jurgita Cvilikaitė. Filologija. 2007, Nr. 12, p. 16-25.
• Semantizmų vartosena teisės mokslo darbų rankraščiuose / Dalia Gedzevičienė. Taikomoji kalbotyra. 2014, 5 p. 1-18.
• Sinoniminių dvižodžių terminų struktūrinis semantinis nuotolis / Asta Mitkevičienė. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 89, p. 145-163.
• Skolinimosi pobūdis įvairiose pasaulio kalbose / Laima Grumadienė. Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba / sudarė Jurgita Girčienė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. P. 210-217.
• Sudėtinių fizikos terminų sinonimijos atvejai terminų žodynuose / Jolanta Gaivenytė. Kalbos kultūra. 2000, 73, p. 62-67.