Nesitenkinti pasiektu: skulptorius Juozas Lebednykas

LTSkulptorius Juozas LEBEDNYKAS (g. 1947) per penkis kūrybos dešimtmečius ne tik sukūrė daugybę įsimintinų mažosios plastikos kūrinių iš bronzos, akmens, medžio ir vario, įspūdingų akmens masės darbų, paminklų ir dekoratyvių kompozicijų, pastelių ir piešinių, bet ir sugebėjo keistis, ieškoti naujos plastinės kalbos, intriguojamai atverdamas vis naujus savo meninės prigimties klodus. Siekis meninėmis priemonėmis atskleisti individualumą lėmė viso gyvenimo nepaliaujamus ieškojimus: nuo ekspresyvaus stilizuoto figūratyvo (reljefai, mažoji plastika), konstruktyvios abstrakcijos (dekoratyvinė skulptūra, objektai) iki biomorfinių formų (keraminės skulptūros); nuo kamerinės plastikos iki kūrinių viešosiose erdvėse. Skulptoriaus darbus galima „narstyti“ įvairiais naratyvais, išskiriant motyvus, formų interpretacijas, medžiagas, tačiau toks skaidymas gali būti ir nepripažintas esant tinkamu, nes šie dėmenys turi ne tik nuoseklią kaitą, bet ir neatsiejamą ryšį. Juozo Lebednyko kūrybą apžvelgia dailėtyrininkė Danutė ZOVIENĖ. [Iš leidinio]

ENDuring the five decades that he was active, the sculptor Juozas LEBEDNYKAS (b. 1947) not only managed to create many memorable small plastic works from bronze, stone, wood and copper, impressive stone works, monuments, and decorative compositions, and pastels and drawings, but he was also able to develop and look for a new plastic language, uncovering new aspects of his artistic nature. The desire to reveal individuality through artistic means has led him to spend all his life in unceasing inquiry: from expressive stylised figurative pieces (reliefs, small sculptures) and constructive abstractions (decorative sculptures, abstract objects), to biomorphic forms (ceramic sculptures), and from plastic chamber art to works in public spaces. The sculptor’s work can be ‘strung’ into various narratives, accentuating different motifs and interpretations of forms and materials, but this classification may not be appropriate, as these aspects not only change regularly, but they are also inseparably connected. The art critic Danutė ZOVIENĖ reviews the work of Juozas Lebednykas. [From the publication]