Žydai tarpukario Klaipėdos krašte

LTXX a. Klaipėdos žydų bendruomenė turėjo pakankamai gerai išvystytą socialinę-ekonominę struktūrą, gyveno intensyvų religinį gyvenimą. Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, žydų gyvenimas mieste iš esmės nepasikeitė, tačiau tarpusavio santykiai su likusia Lietuvos dalimi buvo ne tokie artimi, dominavo vokiškoji kultūrinė orientacija. Tiesa, XX a. 3-iajame dešimtmetyje padaugėjo žydų atvykėlių iš Lietuvos, tačiau ir toliau dauguma žydų laikė save vokiškos kultūros dalimi. XX a. 4-ajame dešimtmetyje, ypač antrojoje pusėje, vis labiau stiprėjant nacionalsocializmo ideologijai Klaipėdos krašte, daugeliui žydų tapatintis su vokiškąja kultūra darėsi vis sudėtingiau, stiprėjo emigracinės nuotaikos. Galiausiai 1938 m. pabaigoje - 1939 m. pradžioje prasidėjo masinė žydų emigracija iš Klaipėdos krašto į Didžiąją Lietuvą. Savo turtą emigrantai buvo priversti išparduoti, dažniausiai pusvelčiui. Vokietijai prisijungus Klaipėdos kraštą, žydų bendruomenės teisės buvo dar labiau suvaržytos. Jiems apskritai buvo draudžiama išvežti turtą iš šalies. Taigi, absoliuti dauguma Klaipėdoje gyvenusių žydų išvyko iš miesto, ir žydų bendruomenė praktiškai nustojo egzistavusi. [Iš straipsnio, p. 431]

• Fluchtpunkt Klaipeda - Litauische Literaten im Klaipeda der 30er Jahre / von Claudia Sinnig. Nordost-Archiv. 2002, Bd. 10 (2001), p. 279-306.
• Soziale und wirtschaftliche Entwicklung Klaipedas/Memels von 1900 bis 1945 / von Julius Žukas. Nordost-Archiv. 2002, Bd. 10 (2001), p. 75-115.