Žydų tautinė autonomija Lietuvoje
LTLietuvoje, kaip ir kitose Pabaltijo valstybėse, viešasis žydų bendruomenės gyvenimas buvo paremtas nauju politiniu ir organizaciniu modeliu - tautine autonomija, kurios tikslas, pobūdis ir turinys buvo nulemti vietos politinių, ekonominių ir socialinių sąlygų. Pavyzdžiui, žydų autonomija Latvijoje, gyvavusi nuo 1919 iki 1934 m., apsiribojo tik švietimo sistema. Specifinių bruožų turėjo ir žydų tautinė autonomija Lietuvoje. M. Soloveičikas, tapęs žydų reikalų ministru, įkūrė laikinąją visuomeninę tarybą - patariamąjį organą žydų reikalams tvarkyti. Ministras, siekdamas instituciškai pertvarkyti vietos žydų bendruomenes, išleido įsakymą, kuriuo vadovaujantis 1919 m. pabaigoje įvyko demokratiniai vietos bendruomenių tarybų rinkimai. Nors šių rinkimų tikslas buvo bendruomeninių institucijų organizacinės struktūros pertvarkymas, jie vyko politiniu pagrindu. Tuo metu Lietuvos žydų politinę erdvę sudarė daug įvairių politinių-ideologinių grupių, kurios mėgavosi dalyvavimu žydų visuomeninėje veikloje ir darė didelę įtaką viešajai nuomonei. Šios partijos buvo susibūrusios į tris dideles grupes, priklausomai nuo jų ideologinių nuostatų.
- "A state within a state?" Jewish autonomy in Lithuania 1918-1925 / Šarūnas Liekis. Vilnius : Versus aureus, 2003. 241 p.
- Išvykstu, nes ten gyvena mano sužadėtinis. Žydų emigracijos iš tarpukario Lietuvos priežastys / Dovilė Čypaitė-Gilė. Migracija: sampratos ir patirtys / sudarytoja Margarita Matulytė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2022. P. 246-256, 490.
- Lietuvos žydai / sudarytojai. Vilnius : Baltos lankos, 2012. 567 p.
