Tarp Haskalos ir tradicionalizmo
LTEuropos Apšvietos filosofijos principus - humanizmą, racionalizmą, sekuliarizmą bei universalumą, - kurie pakeitė jų gyvenimą. Šios naujos srovės pranašas buvo žydų tautybės vokiečių filosofas Mozė Mendelsonas (Moses Mendelssohn, 1729-1786), kuris palaikė bei platino modernaus švietimo, tolerancijos likusiai visuomenės daliai bei lojalumo valstybei idėjas. Šio proceso esmė buvo siekis transformuoti tradicinę konservatyvių pažiūrų žydų bendruomenę, kurios elitą sudarė autoritetingi rabiniškųjų mokslų atstovai ir įtakingi asmenys, į naują šiuolaikinę, kartais net liberalių pažiūrų, individų respubliką, kurioje sureikšminamas atskiras individas bei jo pasirinkimo teisė gyventi pagal asmeninę religijos bei tradicijų interpretaciją. Šį dramatišką pokytį geriausiai atspindi posakis: „Būti žydu namuose ir žmogumi viešumoje", suformuluotas XIX a. viduryje Lietuvos žydų poeto Judo Leibo Gordono (1831-1892). Vidurio Rytų Europoje, visų pirma šalyse, kuriose buvo kalbama vokiečių kalba, šis procesas palietė plačius žydų vidurinės klasės bei elito sluoksnius. Dėl šios priežasties vidinė opozicija naujojo žydo atsiradimui buvo minimali ir neefektyvi. Vidurio Rytų Europoje situacija iš esmės buvo kitokia. Daug laiko atimantis bei suvaržytas Apšvietos filosofijos plitimo procesas tarp rusų aristokratų bei politinio elito atstovų, kartu su konservatyviuoju žydų bendruomenės bei rabiniškojo elito vaidmeniu žydų bendruomenės gyvenime, sukūrė beveik neįveikiamas kliūtis Haskalos ideologijai patekti į žydų gyvenamuosius rajonus Vilniuje, Minske ar Balstogės srityje. [Iš straipsnio, p. ]
