Socialiniai, ekonominiai, demografiniai bei geografiniai žydų bendruomenės Lietuvoje bruožai
LTXIX a. buvusios LDK žemės buvo suskirstytos į atskirus Rusijos imperijos administracinius vienetus, kurie darė įtaką ir žydams. 1795 m. didesnė etninės Lietuvos dalis pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Vėliau ši teritorija pradėta vadinti Šiaurės vakarų kraštu. Etninės lietuvių žemės (Vilniaus bei Kauno gubernijos), kaip ir visas Šiaurės vakarų kraštas, buvo dalis žydų Sėslumo zonos, apėmusios 15 vakarinių imperijos gubernijų, kuriose jiems leista gyventi. 1795 m. pietvakarinė etninių lietuvių žemių dalis pateko į Prūsijos sudėtį, 1807 m. tapo sudėtine Varšuvos kunigaikštystės dalimi, o 1815 m. įjungta į Rusijos imperijos sudėtį kaip Augustavo (po administracinės reformos XIX a. 7-ajame dešimtmetyje Suvalkų) gubernija, buvusi Lenkijos karalystės dalis. Iki 1863 m. Lenkijos karalystė turėjo savo konstituciją ir plačią autonomiją, tačiau ir vėliau čia galiojo skirtingi įstatymai nei likusioje imperijos dalyje. Formaliai žiūrint, Lenkijos karalystė nepateko į vadinamąją Sėslumo zonos teritoriją, tačiau čia žydai taip pat galėjo gyventi. Tiesa, įstatymai, susiję su žydų bendruomene, Lenkijos karalystėje skyrėsi nuo galiojusių Sėslumo zonoje.
- Jews in Poland-Lithuania in the eighteenth century : a genealogy of modernity / Gershon David Hundert. Berkeley : University of California Press, 2006. xix, 286 p.
- Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis / Aušra Pažėraitė. Vilnius : Versus aureus, 2005. 278 p.
- Synagogues in Lithuania / Aliza Cohen-Mushlin, Sergey Kravtsov, Vladimir Levin, Giedrė Mickūnaitė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010-2012. 2 t.
- The Gaon of Vilna : the man and his image / Immanuel Etkes ; translated by Jeffrey M. Green. Berkeley ; University of California Press, 2002. vii, 299 p.
