Lietuvių mokslo draugijos indėlis saugant bei puoselėjant tautinę kultūrą

LTLMD puoselėjo ir saugojo lietuvių tautinę kultūrą. Tai buvo numatyta draugijos įstatuose : moksliškai tirti lietuvių antropologiją ir etnografiją, lietuvių archeologiją ir istoriją. Tam tikslui draugija renka: ,,a) žmonių dainas ir jų melodijas, padavimus, patarles ir t. t.; geografinius vardus, taip pat žmonių vardus, pavardes, pravardes; b) senovinius ir šių dienų drabužius, įvairius naminio ūkio padargus, senovės archaiologines kapų, milžinkapių ir piliakalnių iškasenas ir t.t.; c) visokius aktus, rankraščius ir knygas, susijusias su Lietuvos istorija; d) visokias kolekcijas geologijai, botanikai, zoologijai ir kitiems mokslams tirti“1. Konkrečiai LMD vykdė lietuvių kalbos ir jos tarmių tyrimus, taip pat antropologinius, archeologinius, istorinius tyrinėjimus, kaupė biblioteką, archyvą, muziejų, leido mokyklinius vadovėlius, taip pat leidinį „Lietuvių tauta“. Siekdama numatytų tikslų „prikelti“ tautos gyvastį ir įgyvendindama užsibrėžtus uždavinius, LMD su ne itin gausiomis jėgomis pradėjo kryptingai žengti tautinės kultūros puoselėjimo, saugojimo ir išlaikymo keliu. Įstatymuose nurodoma, kas yra etninė (tautinė) kultūra, kokia jos esmė ir prasmė: etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Kitaip tariant, etninė arba tautinė kultūra - tai visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų savitumą. Tautinės kultūros neatsiejami sudėtiniai elementai yra kalba, praeities palikimas, tautosaka ir etnografija. [Iš straipsnio, p. 162]