Įmonių socialinės atsakomybės plėtros tendencijos naujosiose Europos Sąjungos šalyse

LTStraipsnio aktualumas. Įmonių socialinės atsakomybės sąvoka nėra nauja ekonominėje literatūroje, tačiau naujosiose Europos Sąjungos šalyse plačiau šia tema pradėta diskutuoti kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Ryškėjant įvairioms problemoms gamtosauginėje, socialinėje bei ekonominėje srityse, kartu didėja visuomenės susirūpinimas ir dėmesys įmonėms bei jų vykdomai veiklai. Nors Europos Sąjunga kelia pakankamai aukštus reikalavimus įmonėms, padedančius užtikrinti minimalią socialinę atsakomybę šalyse, tačiau tai nemažina problemų spektro. Verslo įtaka tiek ekonomikai, tiek aplinkos kokybei, tiek formuojant socialinius, kultūrinius santykius, yra akivaizdi, todėl iniciatyva, skatinanti įmones savanoriškai prisiimti daugiau atsakomybės ir taip pagal galimybes prisidėti prie įvairaus masto ir pobūdžio problemų sprendimo, yra labai svarbi. Vis dar nėra priimto vieningo įmonių socialinės atsakomybės sampratos apibrėžimo, o atsakomybės principų įmonėse įgyvendinimas ir informacijos pateikimas vis dar daugeliu atveju nėra privalomas ir teisiškai reglamentuotas. Tai, kas vienoje šalyje yra griežtai reglamentuota įstatymais, kitoje šalyje paliekama spręsti pačioms įmonėms arba tai, kas vienoje šalyje yra visiems priimtina norma, kitos kultūros šalyje gali būti visiškai nesuprantama. Dėl skirtingai susiklosčiusios šalių istorinės praeities, ekonominio išsivystymo lygio, egzistuojančių skirtingų papročių, sudėtinga atskleisti bei palyginti socialinės atsakomybės mastą skirtingose šalyse bei išanalizuoti plėtros tendencijas.Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos institucijų iniciatyva besikuriančios visuomeninės organizacijos, propaguojančios ir skatinančios socialinės atsakomybės plėtrą tarptautiniu mastu sudaro galimybes įmonėms ne tik viešai deklaruoti įgyvendinamus projektus, skleisti gerosios praktikos pavyzdžius, atkreipti investuotojų dėmesį, bet ir atlikti mokslinius tyrimus vertinant socialinės atsakomybės ekonominę naudą ar numatant jos poveikio sritis. Mokslinė problema – kokiais specifiniais bruožais pasižymi įmonių socialinė atsakomybė ir kokios įmonių iniciatyvos atskleidžia jos plėtrą. Tyrimo objektas – įmonių socialinė atsakomybė. Tyrimo tikslas – atlikus mokslinės literatūros bei socialiai atsakingų įmonių viešai teikiamų ataskaitų analizę, įvertinti pagrindines įmonių socialinės atsakomybės naujosiose Europos Sąjungos šalyse plėtros tendencijas. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Atskleisti įmonių socialinės atsakomybės pagrindinius bruožus. 2. Apžvelgti ir palyginti Pasaulinėje atskaitingumo iniciatyvoje dalyvaujančių įmonių specifiką bei mastus. 3. Apžvelgti ir palyginti Jungtinių Tautų Pasauliniame susitarime dalyvaujančių įmonių pasiskirstymą pagal deklaruojamus socialinės atsakomybės principus. Metodai – mokslinės literatūros ir įmonių socialinės atsakomybės ataskaitų analizė, sintezė bei lyginimas. [Iš Įvado]

ENCorporate social responsibility is a responsibility grounded on the voluntary action. Social responsibility as such is commonly associated with cohesive economic development, the increase of social welfare, the improvement of the quality of life and the creation of corporate competitive advantage. It is so because the question of social responsibility is normally approached through social, economic and environmental matters. The implementation of principles of corporate social responsibility in companies as well as the accessibility of the information on this matter work on voluntary basis as no legal requirements exists in many EU member states. In this case, only the information provided by corporations themselves on voluntary basis is available for further investigations. The United Nations Global Compact and Global Reporting Initiative are the main networks for advancing the implementation of the principles involving corporate social responsibility. While these networks were established over a decade ago and continues to enjoy popularity among thousands of corporations from around the world, the participation of new member states of the European Union in these networks remains lukewarm and, in many cases, merely ceremonial. [From the publication]