Fizinių asmenų kreditavimo problemos ir jų pasekmės

LTBankas yra institucija, kuri priima indėlius iki pareikalavimo ir teikia komercines paslaugas. Lietuvoje šiuo metu veikia 7 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai: AB SEB, AB "Finasta", AB "Citadele", AB DNB, Swedbankas, AB Šiaulių bankas, Medicinos bankas. Visi bankai teikia panašias paslaugas, ir tai nėra rodiklis šiandieninės konkurencijos sąlygomis. Svarbu, kad teikiamos paslaugos tenkintų kiekvieno vartotojo poreikius. Ekonominės krizės sąlygomis dažnam klientui, pasiėmusiam paskolą ar kitokį kreditą, atsirado problemų dėl jo grąžinimo. Bankas duoda kreditą, bet visuomet yra rizika. Ši tema yra aktuali ir jau nagrinėta Lietuvos ekonomikos specialistų (Valvonis, 2006; Leika, 2008; Jasevičienė, 2012; Bikas, 2013), palyginta su panašiomis problemomis užsienio šalyse (Baldwin, 2001; Berglöf, 2001; Giavazzi, 2001; Widgren, 2001; Rotemberg, 2008; Mocanu, 2010). Šio straipsnio pagrindinis tikslas: išanalizuoti priežastis, dėl kurių fiziniai asmenys patyrė kreditavimo problemų ir kokiomis priemonėmis galima tas pasekmes likviduoti. Uždaviniai: Aptarti kreditavimo sąvoką remiantis moksliniais šaltiniais. Išanalizuoti fizinių asmenų kreditavimo problemas. Atskleisti fizinių asmenų kreditavimo pasekmes.Aiškinant fizinių asmenų kreditavimo priežastis, apžvelgiama užsienio šalių padėtis ekonominės krizės sąlygomis. Pati didžiausia grėsmė – pinigų deficito atsiradimas. Finansų krizė vyksta dėl pinigų pasiūlos šoko mechanizmo, kai rinkos subjektai – klientai, bankai, vertindami riziką, labai sumažina pinigų pasiūlą, o to padarinys – sumažėja pinigų apyvartos greitis. Pirmiausiai ima stanguoti tarpbankinė rinka, kuri praranda pasitikėjimą. Toliau prasideda "domino" efektas, sukeliama visoje ekonomikoje nemokumo problema (Jasevičienė, 2012; Bikas, 2013). Lietuvoje, palyginti su užsienio šalimis, didžiausia grėsmė atsirado kreditoriams, kurie tapo nemokūs dėl sumažėjusių pajamų šeimoje, nedarbo emigracijos, sveikatos problemų – visam tam įtakos turėjo stipri ekonominė krizė. Panaši krizė buvo ištikusi JAV 2007 m. Šios krizės pradžia reikėtų laikyti antrarūšių paskolų atsiradimą. Terminas ,,antrarūšė paskola“ apibūdina paskolas, kurias JAV finansiniai trapininkai suteikdavo klientams su neaiškiomis kreditinėmis istorijomis, neturintiems potencialių paskolos grąžinimo galimybių. Įvertindami paskolos negrąžinimo riziką, finansiniai tarpininkai šiems skolininkams nustatydavo didesnes palūkanų normas ir naudojo 2/28 palūkanų skaičiavimo metodiką, kai palūkanų norma buvo fiksuojama dvejiems metams, o paskui likusiems 28 metams buvo naudojama kintama palūkanų norma (Rotemberg, 2008). Lietuvoje bankai siūlo dviejų būdų kreditų išmokėjimus: linijinį ir anuitetinį. Linijinis mokėjimas – tai palūkanų skaičiavimas nuo kredito likučio. Vadinasi, pirmosios įmokos bus didelės, tačiau jos laikui bėgant mažės. Anuitetinis, arba pastovusis, mokėjimas – kai grąžinimo suma visada tokia pati, tačiau bankui šis būdas leidžia "užsidirbti" didesnę sumą iš palūkanų.Linijinį metodą leidžiama rinktis tik tuo atveju, jeigu paskolos mėnesinė įmoka neviršija Lietuvos banko nustatyto santykio tarp pajamų ir mėnesinės įmokos, kuris negali būti didesnis nei 40 proc. Jeigu paskola yra 200 tūkst. Lt, o žmogaus atlyginimas – 2500-3000 Lt, ir bankui reikia mokėti 1000 Lt per mėnesį, tai linijinis metodas galimas. Tačiau, jeigu alga būtų iki 2499 Lt, o mėnesinė įmoka ta pati – linijinis grąžinimas neįmanomas, nes yra viršijamas nustatytas pajamų ir mėnesinės įmokos santykis (Varanauskienė, 2011). Nėra taisyklės, kuri nustatytų, kuris mokėjimo būdas geresnis. Tą turi nuspręsti pats fizinis asmuo, numatytadamas savo esamų ir būsimų pajamų santykį, gyvenimo trukmę ir galimybes. Jei fizinis asmuo gauna nedideles pajamas – vertinant galimybes gauti paskolą, dažniausiai bankų kartelę pavyks įveikti su mažesne anuiteto metodo mėnesine įmoka. Nekilnojamasis turtas yra investicija, tačiau jei investuojama į būstą, kuriame fizinis asmuo gyvena ir kuriuo naudojasi, turėti tik tokį turtą sulaukus senatvės, gali nepakakti. Pasirašant ilgalaikę sutartį, rizikuojama ne tik jau įgyjamu turtu, bet savo saugumu, todėl būtina įvertinti galimas pasekmes (Valvonis, 2007). Dėl kitų kredito rūšių yra panaši situacija, nes fiziniai asmenys dažnai lizingo būdu perka automobilius, kitokius brangius daiktus, pasiima iš banko vartojimo kreditus būsto remontui ir pan. Didžiausia problema Lietuvoje, kuri jau pasiekė krizę, yra savižudybės. Jos priežastys labai dažnai siejamos su fizinių asmenų turimais finansiniais įsipareigojimais: fizinis asmuo praranda darbą, todėl tampa nemokus ir praranda viltį išbristi iš finansinės krizės. Straipsnyje aiškinamos su finansiniais įsipareigojimais susijusios priežastys, analizuojamos galimos ir esamos pasekmės, numatomos priemonės [...]. [Iš Įvado]

ENThe Bank is an institution that accepts deposits and offers business services. Lithuania currently has 7 Lithuanian bank licensed commercial banks: AB SEB AB Finasta, AB, Citadel, DNB, Swedbank AB from the bank, Medical Bank. All banks offer similar services, and it is not indicator of today’s competition. The bank provides credit, but there is always risk. This topic is relevant and has been dealt Lithuanian economists (Valvonis, 2006; Leika, 2008; Jasevičienė, 2012; Bikas, 2013), compared with similar problems in foreign countries (Baldwin, 2001; Berglöf, 2001; Giavazzi, 2001; Widgren, 2001; Rotemberg, 2008; Mocanu, 2010). Main purpose of this article is to analyze the reasons for which individuals have experienced credit problems and the means by which those effects can be discarded. Objectives: Discuss the concept of credit on the basis of scientific sources. Analyze personal credit problems. Disclose personal credit consequences. Lithuania compared with foreign countries, the biggest threat appeared to creditors who have become insolvent due to lower income families, emigration, unemployment, health problems – all this had a strong impact on the economic crisis. Department of Statistics, Lithuania is about 161 thousand households that are taken loans from banks for house purchase, even more than a tenth of the time becomes unable to pay fees. They face the risk of bankruptcy. Developed and approved by the law of such a scheme, the banks have the right to take away housing and before the end of life require further pay money. Individuals in the form of bank credit, especially long-term, risk their property, liabilities to banks and their health. Lithuanian residents of a lack of economic and financial management knowledge and understanding of financial markets, financial institutions, particularly banks, economic credibility is not very high. [From the publication]