LTSavanoriaujantiems asmenims ypač svarbus emocinis intelektas ir tarpkultūrinė kompetencija dėl jų veiklos pobūdžio: nuolatinio bendravimo su skirtingais žmonėmis tiek kultūrų, tiek socialinių skirtumų požiūriu (Liu, Liu ir King, 2022; Hustinx, Grubb, Rameder ir Shachar, 2022; Chen ir Shyr, 2021; Andam, Benar, Aliabadi, Ghorbanian ir Sani, 2012;). Savanorystė tampa vis labiau vertinama ir į ją įsitraukia tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Remiantis 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis net 14,6 proc. lietuvių per pastaruosius 12 mėn. yra dalyvavę savanoriškoje veikloje (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2020). Šis skaičius yra padidėjęs lyginant su 2012 m., kuomet savanoriškoje veikloje dalyvavo tik 9 proc. žmonių (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, 2012). Iki šiol atliktuose tyrimuose keliamas klausimas, kodėl asmenys įsitraukia į savanorystę ir ko joje išmoksta. Tyrimų rezultatai duoda atsakymą, kad tai padeda išmokti pagarbos skirtingoms nuomonėms, suprasti kitų žmonių emocijas, savanoriaujama norint padėti kitiems, pasirūpinti bendruomene, patenkinti savo poreikius, tobulėti (Gedvilienė, Karasevičiūtė ir Trečiokienė, 2010). Tiessen (Chen, 2018) pažymi, kad savanorystėje siekiama ugdyti save, padėti kitiems. Visgi, gyvename globalizuotame pasaulyje, kuriame ne tik „savanorystė neturi sienų“ (Šimkus, 2013), bet ir nuolatos vienaip ar kitaip susiduriame su kitų kultūrų atstovais: keliaudami, darbe, kaimynystėje, renginiuose ir kitur. Tačiau norėdamas padėti kitiems, pasirūpinti bendruomene, suprasti kitus (ne tik savo kultūros, bet ir kitos kultūros žmones) savanoriu siekiantis būti žmogus turi būti pakankamai emociškai intelektualus ar ketinti toks tapti bei kelti tarpkultūrinę kompetenciją (Šimkus, 2013).Lietuvoje trūksta tyrimų apie savanorystę, emocinį intelektą, tarpkultūrinę kompetenciją savanorystėje. Savanoriškos veiklos valdymą, žmogiškųjų išteklių valdymą gana plačiai išnagrinėjo Šimkus (2013; 2015; 2011), Tamutienė ir Šimkus (2012). Tyrinėtos įvairios savanorystės patirtys, sunkumai (Gudžinskienė ir Kurapkaitienė, 2018; Kukauskienė ir Salvanavičius, 2011). Lietuvoje emocinio intelekto ir tarpkultūrinės kompetencijos sąsajas savanorystėje daugiausiai išnagrinėjo Vveinhardt, Bendaravičienė ir Vinickytė (2019; 2020). Šiame kontekste svarbu ištirti, kaip emocinis intelektas ir tarpkultūrinė kompetencija susijusios su savanoriška veikla ir kaip šie du veiksniai susiję tarpusavyje. Tyrimo problema – kokios yra emocinio intelekto ir tarpkultūrinės kompetencijos dedamosios savanorystės veikloje? Tyrimo objektas – emocinio intelekto ir tarpkultūrinės kompetencijos dedamosios. Tyrimo tikslas: išanalizuoti emocinio intelekto ir tarpkultūrinės kompetencijos dedamąsias savanorystės veikloje. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas naudojant mokslinės literatūros apžvalgos ir analizės metodus. [Iš Įvado]
ENResearch problem – what are the components of emotional intelligence and intercultural competence in volunteering? The object of the work is the components of emotional intelligence and intercultural competence. The aim of the work: to analyze the components of emotional intelligence and intercultural competence in volunteering. Results: Emotional intelligence and intercultural competence are important components of volunteering, as they help to be empathetic, to respond appropriately to situations, and to be able to maintain and connect with people from different cultures. Keywords: emotional intellect, cultural competence, volunteering, intercultural competence. [From the publication]