LTAktyvaus pilietiškumo klausimas šiuolaikinėms visuomenėms yra svarbus. Ypač didelis dėmesys skiriamas jaunimo pilietinio aktyvumo skatinimui ir pozityvios patirties kaupimui. Aktyvus pilietiškumas priklauso nuo žmogaus turimų atitinkamų naujausių žinių ir įgūdžių, kurie būtini dalyvaujant visuomeniniame gyvenime. Aktyvūs piliečiai yra unikalūs individai, kuriantys ir kūrybingi piliečiai, turintys kritinę nuomonę apie viešąjį gyvenimą šalyje ar pačią valstybę, jos valdžią. Tyrimai atskleidė didėjantį jaunimo įsitraukimą į įvairias veiklas, taip pat ir labiau pastebimas su pilietiškumu susijusias grėsmes. Tad straipsnyje siekiama pažinti jaunimo požiūrį į pilietiškumo vertinimą visuomenėje, jo grėsmes ir naudą. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas, kaip jaunimas suvokia visuomenės požiūrį į aktyvų pilietiškumą ir kokias pilietiškumo grėsmes bei naudas įžvelgia? Tyrimo tikslas – ištirti jaunimo požiūrį į aktyvaus pilietiškumo vertinimą, jo keliamas grėsmes bei naudą. Tyrimo metodai: įvade taikyta mokslinės literatūros šaltinių analizė, sisteminimas, apibendrinimas, palyginimas; atliekant empirinį tyrimą taikyti kokybinis duomenų rinkimo ir apdorojimo metodai; kokybiniai metodai – mokslinės literatūros analizė, grupinė diskusija, turinio analizė. Empirinis tyrimas vykdytas įgyvendinant projektą „Pažink pilietiškumą“. Tyrimo dalyviai – jaunuoliai (14–29 m.), gyvenantys, studijuojantys ar dirbantys Klaipėdos mieste. Kvietimas dalyvauti projekte buvo paskelbtas projekto feisbuko paskyroje ir išsiųstas įvairių Klaipėdos jaunimo organizacijų el. paštais. Grupinėse diskusijose rinkti kokybiniai duomenys – informantų nuomonės. Surengtos keturios diskusijos, kiekvienoje dalyvavo 12 informantų. Tyrimo imtį sudarė 48 informantai. Diskusijos metu dalyviams pateikti septyni klausimai.Diskusijos įrašytos, įrašai surašyti į protokolus. Informantų atsakymai suskirstyti pagal kategorijas ir subkategorijas. Atliekant tyrimą ir analizuojant duomenis laikytasi bendrųjų tyrimo etikos ir kokybinio tyrimo principų: pagarbos asmens privatumui; konfidencialumo ir anonimiškumo; geranoriškumo ir nusiteikimo nekenkti tiriamam asmeniui; teisingumo (Žydžiūnaitė, Sabaliauskas, 2017; Gaižauskaitė, Valavičienė, 2016; Kardelis, 2017). Šiame straipsnyje analizuojami informantų teiginiai 2 / 3 klausimais: informantų nuomonių apie aktyvius piliečius vertinimas (visuomenės palaikymas ar smerkimas); nuomonės apie aktyvaus pilietiškumo keliamas grėsmes; aktyvaus pilietiškumo naudą visuomenei. Esminiai tyrimo rezultatai. Atliekant tyrimą jaunuoliai teigė, kad aktyvūs piliečiai visuomenės vertinami teigiamai. Labai daug informantų įvardijo dvilypį visuomenės požiūrį į aktyvius piliečius: jie yra palaikomi ir kartu smerkiami. Dalis informantų pastebėjo smerkimą dėl paties aktyvumo, be to, smerkimo sulaukia tam tikros pilietinio aktyvumo formos, kaip politika, mitingavimas ar pan. Atliktas tyrimas atskleidė, kad jaunuoliai diskutuodami apie pilietiškumo pavojus dažniausia minėjo aktyvaus piliečio sveikatai ir gyvybei kylančias fizines grėsmes, atliekant privalomąją ar savanoriškąją karinę tarnybą, vykdant tam tikras pareigas. Dalis informantų išsakė nuogąstavimus, kad fizinė grėsmė kyla ir dėl aktyvios pozicijos užėmimo susidūrus su neteisinga situacija ar bandant padaryti kažką gero. Dalis manė, kad net ir žodinis nuomonės išreiškimas gali kelti fizinę grėsmę. Keli informantai įvardijo mitingus, kaip vietą / laiką, keliančius daug fizinių grėsmių. Informantai pastebėjo, kad tam tikrose situacijose pilietiškumas tampa nusikalstama veikla, o savo nuomonės gynimas perauga į dezinformacijos sklaidą.Dar dvi įvardytos grėsmės: netolerancija ir skirtingų grupių susipriešinimo skatinimas. Diskutuojant nustatytos jaunų žmonių pastebimos ir suvokiamos aktyvaus pilietiškumo naudos. Daugiausia informantų pateikė teiginius, kuriuos galima apibendrinti kaip pagalbą sunkumus patiriančioms asmenų grupėms arba profesijų atstovams. Kita dalis minėjo valstybės pagrindų kūrimą per elementarias kasdienes pilietiškumo išraiškas ar didelių aukų reikalaujančius veiksmus. Kita informantų pastebėta ir įvardyta nauda – palankios aplinkos kūrimas, elementariai sutvarkant aplinką ar vykdant savo pareigas. Dalis informantų įvardytų teiginių atskleidžia, kad aktyvaus pilietiškumo pavyzdžiai kuria bendrumo jausmą ir toleranciją, taip „užkrečiami“ bei skatina jaunimą prisidėti prie įvairių organizacijų veiklos arba bent pagerina asmens psichologinę savijautą. Pagrindiniai žodžiai: jaunimas, aktyvus pilietiškumas, diskusijų grupės, pilietiškumo grėsmės ir nauda. [Iš leidinio]
ENThe issue of active citizenship is very topical in modern society. Particular attention is paid to the promotion of civic activity by youth and the creation of positive experience. National surveys show increasing engagement among young people in various activities, but they also show that young people are more likely to notice and see the threats posed by active citizenship. Therefore, the article aims to research the attitude of young people towards an assessment of active citizenship in society, the threats and benefits it brings. Qualitative research methods were used to gain a detailed and comprehensive understanding of attitudes: analysis of literature, focus group discussion, and content analysis. In the discussions, informants mentioned most often that citizenship is viewed both positively and negatively (especially in relation to political activity). The study revealed that when discussing the risks of active citizenship, young people mentioned most often the physical threats to the health and life of an active citizen when performing compulsory or voluntary military service. Other possible active citizenship threats indicated were: provoking intolerance and encouraging confrontation between different groups. The discussion also identified the perceived and noticed benefits of active citizenship to young people. Those most frequently mentioned by the informants were: helping groups or professions in difficulty; creating a better environment through basic putting in order and doing one’s duty. Some of the statements by the informants show that examples of active citizenship create a sense of community and tolerance, as well as being ‘contagious’ (setting an example) and encouraging young people to join various organisations. Keywords: youth, active citizenship, focus group, citizenship threats and benefits. [From the publication]