Užstatytos aplinkos tinkamumo naudoti visiems pagal universalaus dizaino principus teisinio statuso ypatumai

LTĮstatymai, reglamentuojantys asmenų su negalia integraciją, turėjo įtakos universalaus dizaino principams, kurie grindžiami visų asmenų lygiavertiškumu, ir suteikia galimybę žmonėms su negalia jaustis visaverčiais visuomenės dalyviais. Tačiau universalaus dizaino principų taikymo reglamentavimas iki šiol nenagrinėtas sistemiškai. Siekiant užpildyti šią spragą straipsnyje analizuojamos užstatytos aplinkos prieinamumo asmenims su negalia galimybės, aptariami aktualūs šios srities Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, atskleidžiama, kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija įgyvendinama Lietuvoje. Be to, straipsnyje aptariamos prielaidos, nulėmusios universalaus dizaino koncepcijos atsiradimą Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje, analizuojami su prieinamumu susiję teisinio statuso pokyčiai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Tyrimu konstatuojama, kad Lietuvos teisinė bazė, reglamentuojanti užstatytos aplinkos prieinamumo asmenims su negalia reikalavimus, yra ganėtinai nenuosekli, teisės aktai tarpusavyje nesąveikauja, o juose vartojama terminologija yra prieštaringa. Reikšminiai žodžiai: universalus dizainas, prieinamumas, neįgalieji, socialinė politika. [Iš leidinio]

ENThe laws governing the integration of persons with disabilities have influenced the principles of Universal Design, which are based on the equivalence of all persons and enable people with disabilities to be full-fledged participants in society. This article reviews the assumptions that led to the emergence of the Universal Design concept in the legal framework of the Republic of Lithuania and analyses the changes in the legal status of accessibility in Lithuania and the European Union (hereinafter – the EU). The regulation of Universal Design application principles has not yet been widely studied from a scientific point of view. Therefore, there is a need to analyse the EU and Lithuanian legislation regulating the accessibility of the built environment for persons with disabilities and to identify the reasons that may impede the implementation of the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities (UNCRPD) in Lithuania. The analysis of international EU and national legislation and other documents related to the accessibility of the environment for persons with disabilities broadly confirms one of the main findings of this work: that the legal framework governing accessibility requirements for built environments is inconsistent and that the different pieces of legislation do not correspond to one another. The terminology used in the legislation is contradictory. This is one of the main reasons hindering the implementation of CRPD Article 9: “Accessibility”. Higher priority must be given to a sustainable policy on the accessibility of built environments and the development of an appropriate legal framework along with the monitoring and control of accessibility. Keywords: Universal design, accessibility, disabled people, social policy. [From the publication]

• Išmaniųjų miestų apžvalga ir analizė / Simona Zapolskytė, Vytautas Palevičius. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2018, t. 10, Nr. 1, 1 pdf (7 psl.).
• Prieinamo turizmo neįgaliesiems su judėjimo negalia vertinimas: patirtis ir galimos kliūtys / Biruta Švagždienė, Dalia Perkumienė, Rūta Dagytė. Viešoji politika ir administravimas. 2021, t. 20, Nr. 3, p. 382-396.
• Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, taikant universalaus dizaino principus, neįgaliems asmenims nustatymas Lietuvoje / Ana Staševičienė, Natalja Fatkulina. Visuomenės sveikata 2021, Nr. 3 (94), p. 51-60.
• Teisės į sveikatos priežiūrą paradoksas / Ingrida Baranauskienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2020. 510 p.