LTStraipsnyje analizuojamos asmeninio pobūdžio teismo sprendimo priverstinio vykdymo problemos. Tokie teismo sprendimai pasižymi specifine priverstine jų vykdymo tvarka, kadangi juos gali įvykdyti tik konkretus asmuo (skolininkas) ir įprastos priverstinio vykdymo priemonės, naudojamos priverstinai vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus, iš esmės nėra taikomos. Priverstinį vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nustato kelias sankcijas, kurias teismas turi teisę taikyti skolininkui, nevykdančiam asmeninio pobūdžio teismo sprendimo (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Tokios sankcijos reglamentuojamos CPK 145 straipsnio 9 dalyje, 273 straipsnio 3 dalyje ir 771 straipsnio 6 dalyje. Teismų praktikoje kyla nemažai klausimų dėl šių sankcijų taikymo pagrindų aiškinimo, jų tarpusavio suderinamumo. Straipsnyje nagrinėjama, kokiais atvejais teismas turėtų taikyti minėtuose straipsniuose nustatytas sankcijas, kaip jų taikymas leidžia pasiekti vykdymo proceso tikslus. Straipsnyje keliamas klausimas, ar šių sankcijų taikymo pagrindai yra tinkamai reglamentuojami ir ar juos aiškinanti teismų praktika tam tikrais klausimais yra pagrįsta ir suderinama. Reikšminiai žodžiai: vykdymo procesas, asmeninio pobūdžio teismo sprendimas, bauda priverstinio vykdymo procese, sankcija. [Iš leidinio]
ENThis article analyzes the problems of enforcement of non-pecuniary (personal) judgments. Such judgments are characterized by a specific coercive enforcement procedure, as it can only be executed by a specific person (debtor), and ordinary enforcement measures are generally not applied. The legal acts regulating the forced enforcement process determine several sanctions that the court has the right to apply to a debtor who does not comply with a personal court decision. Such sanctions are regulated in Article 145(9), Article 273(3), and Article 771(6) of the Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania. In court practice, a number of questions arise regarding the interpretation and application of the bases of these sanctions and their mutual compatibility. This article examines the cases in which the court should apply the sanctions established in the aforementioned articles and how their application allows the goals of the enforcement proceedings to be achieved. The article raises the question of whether the grounds for the application of these sanctions are adequately regulated, or whether the judicial practice interpreting them is justified. Keywords: enforcement, non-pecuniary (personal) judgment, fine in coercive enforcement proceedings. [From the publication]