LTKnyga pradedama išsamiu Tomo Baranausko straipsniu apie Medvėgalio vietą Žemaitijoje XIV a. Nors pati Medvėgalio pilis Petro Dusburgiečio kronikoje minima tik porą kartų (1316 ir 1329 m.), ji buvo Medininkų žemėje, minimoje 1314-1390 m. ir vėliau. Plačiame kontekste aptariamas 1329 m. žiemą vykęs žygis į Medvėgalį vadovaujant pačiam Čekijos karaliui Jonui Liuksemburgiečiui, kuriame, kaip žinoma, dalyvavo 36 kilmingieji. Čia Medvėgalis iškyla kaip centrinė vieta Žemaitijoje, kurio gynėjų krikštas sukėlė trumpalaikes atskiros krikščioniškos Žemaitijos valstybės aspiracijas. XIV a. pirmoje pusėje Medvėgalis buvo Medininkų žemės centras, tačiau dėl vėlesnių įvykių (čia svarbi Margirio žūtis 1336 m.) jis persikėlė kitur ir Medvėgalio pilis šaltiniuose nebeminima. [Iš teksto, p. 6]
ENThe book begins with a detailed article by Tomas Baranauskas about the role of Medvėgalis within the 14th century Samogitia. The castle of Medvėgalis was mentioned a couple of times in the chronicle written by Peter of Dusburg (in the years 1316 and 1329); as the castle stood in the land of Medininkai, its existence was recorded numerous times between the years 1314-1390 and later. The 1329 winter expedition to Medvėgalis was led by the King John of Bohemia himself, who is also known to have been accompanied by 36 members of the nobility. In the broad context of the record of this expedition, Medvėgalis emerged as the central place within Samogitia. At the same time, the baptism of the defenders of Medvėgalis had resulted in short-term aspirations of the emergence of a separate Christian state of Samogitia. Medvėgalis acted as the centre of the land of Medininkai during the first half of the 14th century; however, later events (in particular, the death of Margiris in 1336) the centre had moved elsewhere. As a result, the written sources no longer included the castle of Medvėgalis. [From the publication p. 234]