Laisvės atėmimo iki gyvos galvos reforma Lietuvoje

LTLietuvos Respublikos baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų reforma Lietuvos įstatymų leidėjas 2019 m. sudarė galimybę nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos būti paleistiems į laisvę. Nors pasiūlymų dėl šios bausmės ribojimo mokslinėje literatūroje buvo ir anksčiau, konkreti reforma įvyko tik Lietuvai pralaimėjus EŽTT byloje "Matiošaitis ir kt./Lietuva". Nenoras imtis nepopuliarių sprendimų turi istorines šaknis: įvedant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (ankstesni tarybiniai kodeksai jos nenumatė), ši bausmė buvo suprantama tik kaip iki tol buvusios mirties bausmės panaikinimo pakaitalas. Konservatyvi bausmių politikos tendencija atsispindėjo ir pasirinktame modelyje: vietoje Vakarų Europoje įprastinio lygtinio paleidimo įstatymų leidėjas nuėjo griežtesniu bausmės pakeitimo keliu, taigi pasirinko panašų reguliavimą, koks yra žinomas Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute. Kadangi pagal šį modelį teismas skiria bausmę iš naujo, vadovaudamasis visais bausmės tikslais, greta lygtiniam paleidimui būdingo asmens pavojingumo prognozės atsiranda ir stiprus atpildo teisingumo momentas (kas tarptautinių nusikaltimų požiūriu gali turėti daugiau prasmės, nors ir jų atžvilgiu atsakymas nėra vienareikšmis). Praktikoje šis „hibridinis“ modelis veda prie greičiau griežto taikymo: net ir prognostiniu požiūriu „idealus“ nuteistasis, atlikęs dvidešimties metų bausmę, dar sulauks papildomos mažiausiai penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, nors tolesnis bausmės atlikimas bent jau individualiosios prevencijos požiūriu bus beprasmiškas. Tuo tarpu „mažiau idealiems“ nuteistiesiems (kokių yra dauguma) teigiamo teismo sprendimo apskritai pakeisti bausmę dar gali tekti palaukti.Sistema tampa gana griozdiška ir tuo požiūriu, kad jau pakeistai bausmei lygtinis paleidimas vėlgi gali būti taikomas. Siekiant sumažinti sprendimo kriterijų dubliavimąsi ir tuo pačiu pernelyg ribotą paleidimo praktiką, siūlytina esamą įstatymą aiškinti taip, kad teismas, pirmame žingsnyje spręsdamas, ar apskritai keisti bausmę, pirmiausia turėtų atsižvelgti į asmens elgesio prognozę (nors anksčiau padarytos veikos ar veikų aplinkybės išliktų kaip vienas iš kriterijų dėl galimo ateities pavojingumo), tuo tarpu antrame žingsnyje, sprendžiant dėl naujos bausmės dydžio, lemiamą reikšmę turėtų turėti padarytos veikos sunkumas vykdant atpildo teisingumą. Nors praktika vargu ar eis tokiu keliu, koks buvo brėžiamas įstatymų leidėjo, jog bausmės keitimas turėtų būti išimtinis sprendimas, nelyginant malonė (tai, beje, neatitiktų to paties EŽTT išaiškinimų), ateityje svarstytina apie išsamesnę reformą pasirenkant Vakarų Europoje įprastą lygtinio paleidimo modelį, o tam papildomai reikėtų peržiūrėti visą dabartinę sankcijų sistemą. Pagrindiniai žodžiai: laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmės teorijos, bausmės pakeitimas, lygtinis paleidimas. [Iš leidinio]

ENBy enacting the reform of the Penal and the Penal Sanction Enforcement Codes of the Republic of Lithuania, the Lithuanian legislator, in 2019, created an opportunity for those convicted of the life imprisonment crime to be released. Although suggestions that such a punishment should be limited were expressed much earlier in the academic literature, the reform was enacted only when Lithuania lost the case "Matiošaitis ir kt./Lietuva" in the European Court of Human Rights. The reluctance to make unpopular decisions has its historical roots: when the punishment of life imprisonment was introduced into the Penal Code of the Republic of Lithuania (it was not enshrined in earlier Soviet Codes), such a punishment was considered merely as an alternative to the abolishment of the death sentence. The conservative trend of the penal policy was reflected in the model, which was chosen: instead of the - more common to the Western Europe - parole, the legislator chose the stricter way of reducing the penalty, thereby choosing the regulation that is similar to the Rome Statute of the International Criminal Court. Since, according to this model, the court imposes a new fixed-term penalty, by considering all the goals of the punishment, the aspect of retributive justice becomes very important in addition to the forecast of the danger of the person - the circumstance that is more common to be assessed in the case of the parole (including the assessment of retribution may have more sense while considering the international crimes, although, even in such a case, the answer to this question is not straightforward).In practice, such a “hybrid” model leads to a rather stricter enforcement: the convicted person, even an “ideal” one from the forecast point of view, who has already served twenty years of the sentence, will still be imposed an additional, at least five more years, penalty of imprisonment, despite the fact that any further enforcement of the punishment would be pointless, at least from the point of view of the individual-based prevention. Whereas those convicted persons who may be “less ideal” (which is the case in most of the cases), may still have to wait for the positive decision of the court to change their penalty in the first place. The system becomes complicated also as regards the fact that the parole may be imposed after the penalty was reduced. In order to minimize the duplication of the criteria while making the decision, and, at the same time, to avoid a too narrow practice of release, it is suggested that the current law should be interpreted in the following way: in the first step, the court, while considering whether to change the penalty in the first place, should, first of all, take into account the forecast of the person (although any earlier committed crimes or their circumstances should remain as one of the criteria for assessing any potential future danger), whereas, in the second step, while imposing a new penalty, the gravity of the committed crime should be of utmost importance thereby implementing retributive justice.Although the practice would hardly go the way that was defined by the legislator in terms of that changing the punishment should rather be an exception, such as in the case of clemency (whereas this would not comply with the practice of the European Court of Human Rights), in the future, the more detailed reform should be considered while choosing the - to the Western Europe more common - parole model, even though this would require reconsidering the whole current system of sanctions in Lithuanian criminal legislation. Keywords: life imprisonment, theory of punishment, reduction of sentence, parole decision. [From the publication]

• Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje / Gintaras Švedas. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2006. 264 p.
• Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos / Gintautas Sakalauskas, Liubovė Jarutienė, Vaidas Kalpokas, Rūta Vaičiūnienė. Vilnius : Lietuvos teisės institutas, 2020. 516 p.
• Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė Lietuvoje (I): refleksija žmogaus teisių standartų kontekste / Simonas Nikartas, Algimantas Čepas. Teisės problemos. 2014, Nr. 2 (84) p. 5-25.
• Laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistų asmenų lygtinis paleidimas : tarptautiniai standartai, užsienio šalių patirtis ir pasiūlymai Lietuvai / Skirmantas Bikelis, Gintautas Sakalauskas. Teisės problemos. 2008, Nr. 4 (62), p. 23-66.
• "Teisė į viltį": Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinos (r)evoliucija / Egidijus Kūris. Teisės apžvalga 2018, Nr. 2(18), p. 9-45.