Lexikum běloruských nářečí v Litvě. Jazykové dědictví balto-slovanského pomezí

LT[...] Ši knyga yra pirmoji publikacija, kurioje išsamiai aptariama Lietuvos baltarusių tarmių leksika, atsižvelgiant į kalbinius, istorinius, kultūrinius ir geografinius aspektus. Autoriaus tikslas - parodyti baltarusių tarmių leksikos įvairovę tiriamojoje teritorijoje, procesus, vykstančius paribio daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo sąlygomis ir panagrinėti leksikos specifiką arealinės priklausomybės ir žodžių (t. y. skolinių) kilmės požiūriu. Geografiškai tiriamąją teritoriją autorius apribojo: vakaruose iki buvusios Antrosios Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos iki 1939 m. sienos, o rytuose iki dabartinės Baltarusijos ir Lietuvos sienos. Aprašytas beveik visas baltarusių tarmių plotas šiuolaikinėje Lietuvoje, iki Antrojo pasaulinio karo įėjęs į Lenkijos sudėtį - Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Trakų, Šalčininkų ir Varėnos rajonai. Analizuota leksika yra labai įvairi tiek pagal leksemų, žyminčių vieną designatą, skaičių, tiek ir pagal gausius skolinius, pirmiausia iš lenkų ir lietuvių kalbų bei jų tarmių. Medžiagos pagrindą sudaro du svarbiausi šaltiniai. Pirmieji yra autoriaus asmeninio archyvo garso įrašai, įrašyti per 2009-2019 m. dialektologines ekspedicijas (iš viso beveik 100 valandų trukmės interviu), taip pat garso įrašai iš projekto TriMCo archyvo ir Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyvo. [...] Monografiją sudaro dvi pagrindinės dalys.Pirmojoje dalyje aprašoma Lietuvoje funkcionuojančių baltarusių tarmių leksika. Iš pradžių skaitytojas supažindinamas su socialinėmis ir istorinėmis sąlygomis. Pristatomos istorinės, archeologinės ir lingvistinės teorijos apie baltarusių tarmių atsiradimą, veikiant baltiškam substratui, kuris turėjo didelės įtakos ne tik baltarusių kalbos tarmių formavimuisi, bet ir paveikė pasienio slavakalbių gyventojų leksiką - tai pastebima ir dabar. Po to aprašoma Lietuvos baltarusių tautinė mažuma (istorija, baltarusių kalbos ir tarmių paplitimas), įvairių kalbų ir tarmių funkcionavimas šalyje ir teisiniai aspektai, turintys įtakos tautinių mažumų kalbų (tarmių) raidai ir išsaugojimui. [...] Antroji dalis - tai žodynas, sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje pateikiama baltarusių tarmių leksika, suskirstyta į būdingąją šiaurės rytų tarmei, pietvakarių tarmei, vidurio baltarusių tarmei, pasienio arealui (t. y. baltarusių kalbos šiaurės rytų zonai) bei žodžius, būdingus tik Lietuvai (ir iš dalies Latvijai). Kitą žodyno dalį sudaro skoliniai: baltizmai (daugiausia lituanizmai), polonizmai, rusicizmai (t. y. gauti iš tiesioginių kalbų donorių) bei kiti - leksemos, kilusios iš kalbų, kurios yra pradinės donorės. Ir baltarusiška tarminė leksika, ir patys skoliniai buvo priskirti šioms teminėms grupėms: 1) meteorologija, reljefas, laikas; 2) augalų pasaulis; 3) gyvūnų pasaulis; 4) kaimo ūkis; 5) žmogus; 6) gyvenimo sąlygos; 7) liaudies ir dvasinė kultūra; 8) valstybė, ūkis, administracija, švietimas, miestas; 9) kita leksika.Surinktos medžiagos analizė parodė, kokią įtaką turėjo ir tebeturi socialinės, istorinės ir ekonominės sąlygos tirtų tarmių žodynui. Baltarusių etnosas ir tarmės iš esmės formavosi baltų substato pagrindu, kuris labiausiai matomas baltarusių ir baltų pasienio šnektose. Daug baltizmų yra paplitę plačiai, ir tai iš esmės liudija jų archajiškumą, o paribio zonoje vartojamas leksemas reikia laikyti naujesniais skoliniais. Surinkta medžiaga patvirtina daugelį literatūroje pateikiamų kitų tyrėjų prielaidų, pavyzdžiui, dėl komunikacinės bendruomenės formavimosi (plg. L. Bednarčiuko darbus), kurio pirmasis etapas yra kelioms tautoms ir kalboms (tarmėms) bendra leksika, taip pat konvergencijos procesai, išsamiai aprašyti E. Smulkovos straipsniuose. Vietinių gyventojų leksikos lobyno kūrimui didelės reikšmės turėjo lenkų kalba ir šiaurės paribio lenkų tarmės. Polonizmai sudaro didžiausią surinktų skolinių grupę. Lenkų kalba stiprią įtaką darė XIX ir XX a., ypač tarpukariu, kai šios žemės įėjo į Lenkijos valstybės sudėtį. Šiuo metu komunikacinės bendruomenės kūrimo procesui ir ten vykstantiems konvergencijos procesams turi įtakos įvairūs veiksniai: nepriklausomos Baltarusijos ir Lietuvos funkcionavimas (sociolingvistinės situacijos ir kalbų prestižo kaita) bei globalūs procesai (kaimo gyventojų mažėjimas, darbo sistemos pokyčiai kaime, o tai reiškia, kad mims vyriausiesiems respondentams iš vartosenos išnyksta daugybė leksemų, kurios iki šiol buvo reikalingos kasdieniam gyvenimui ir žemės ūkio darbams išsamiai aprašyti. Monografiją papildo priedai - sąrašai (pateikėjų, tirtų vietovių, geografinių pavadinimų ir sutrumpinimų). Be to, skaitytojas ras abėcėlinį leksemų sąrašą, nukreipiantį į konkrečias kategorijas (pavyzdžiui, į žodžius, būdingus šiaurės rytų dialektinei zonai arba kategorijai - polonizmai). [Iš leidinio]

ENThis book is the first publication to present in detail the vocabulary of Belarusian subdialects that occur in the territory of Lithuania, taking into consideration linguistic, historical, cultural, and geographical aspects. The author’s intention was to show the diversity of the vocabulary of Belarusian subdialects on the studied territory, the processes occurring in the conditions of borderland multilingualism and multiculturalism, and to examine the specificity of the lexis in terms of areal affiliation and the origin of words (i.e. borrowings). I limited the studied territory geographically: in the west - to the former border of the Second Polish Republic and Lithuania before 1939, and in the east - to the contemporary Belarusian-Lithuanian border. Almost the entire area of the occurrence of Belarusian subdialects in the territory of contemporary Lithuania, which was part of Poland before the Second World War, is described: the Ignalina, Švenčionys, Vilnius, Trakai, Šalčininkai and Varėna regions. The analysed vocabulary is characterised by great diversity, both in terms of the number of lexemes that denote one designatum and in terms of numerous borrowings, mainly from Polish and Lithuanian as well as their dialects. The material basis consists of two main sources. The first one is the author’s own recordings, collected during dialectological expeditions in 2009-2019 (almost 100 hours of interviews in total) and from the archives of the TriMCo project and the Lithuanian Language Institute. […] The monograph comprises two main parts.The first part describes the vocabulary of Belarusian subdialects that function in Lithuania. This description is preceded by introducing the reader to the so- ciohistorical factors. The first part presents the historical-archaeological-linguistic theories about the origin of Belarusian subdialects in the Baltic substratum, which played an important role not only in the formation of Belarusian subdialects, but also influenced the lexical resource of the Slavic population inhabiting this borderland, which is still noticeable today. Then, the Belarusian minority in Lithuania is characterised (history, range of occurrence of the Belarusian language and Belarusian subdialects), functioning of various languages and dialects in the territory of the country and legal aspects that affect the development and preservation of languages (dialects) of national minorities. […] The second part is a dictionary consisting of two parts. The first part presents the Belarusian subdialectal lexis divided into the vocabulary typical of the north-eastern dialect, the south-western dialect, Central Belarusian subdialects, of borderland area (the so-called north-western zone of the Belarusian language) and words typical only of Lithuania (and partly of Latvia). The second part of the dictionary contains loanwords: of Baltic origin (mainly Lithuanian), of Polish and Russian origin - i.e. from the direct donor languages and the others - lexemes from the languages that were the first, initial donors. Both the Belamsian subdialectal lexis and the borrowings themselves are assigned to the following thematic spheres: (1) meteorology, landform features, time, (2) plant world, (3) animal world, (4) rural economy, (5) human being, (6) living conditions, (7) folk and spiritual culture, (8) the state, economy, administration, education, city, (9) other lexis.The analysis of the collected material has showed how much influence the sociohistorical and economic factors had and still have on the vocabulary of the subdialects studied. The Belarusian ethnos and subdialects have been to a large extent shaped on the Baltic substratum, which is most visible in the vernaculars of the Belarusian-Baltic borderland. A number of words of Baltic origin have a wide range of occurrence, which largely proves their archaic character, while lexemes occurring in the very border zone should be treated as younger borrowings. The collected material proves many of the assumptions of other researchers that are already described in the literature, such as the formation of a communicative community (cf. L. Bednarczuk’s works), the first stage of which is a lexis common to a few nations and languages / dialects, as well as convergence processes described in detail in E. Smulkowa’s articles. The Polish language and North Kresy Polish significantly contributed to the creation of lexical resources of the local population. In the collected material, words of Polish origin constitute the largest group of borrowings. An intensive influence of the Polish language fell on the 19th and 20th centuries, and especially on the interwar period, when these lands were part of the Polish state. The process of formation of the communicative community and the convergence processes taking place there are currently being influenced by a number of factors - such as the functioning of independent Belarus and Lithuania (change of the sociolinguistic situation and the prestige of languages) as well as global processes - depopulation of villages, changes in the rural labour system, which means, along with the death of the oldest respondents, disappearance of a number of lexemes that until now were needed to describe in detail everyday life and work on the farmland. The monograph is supplemented by appendices. [From the publication]