Žemės servituto statiniui naudoti teisinio kvalifikavimo ir taikymo problemos

LTTeismų praktikoje žemės servitutas yra dažniausiai naudojama teisinė priemonė sprendžiant žemės sklypo ir statinio jame nuosavybės atskirumo klausimus. Šios žemės servituto rūšies ypatumas yra tai, kad tiek dalies, tiek viso žemės sklypo servitutas visiškai riboja tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę naudotis suvaržytu žemės sklypo plotu, kas prieštarauja servituto minimalaus savininko teisių ribojimo reikalavimui. Šio poveikio savininkui nekompensuoja žemės sklypo dalies ar viso sklypo rinkos vertės priteisimas, nes tai tampa neproporcinga viešpataujančio daikto savininko atžvilgiu. Tokiu būdu priverstinai taikomas servitutas neatitinka nei servituto paskirties, nei teisinės kilmės. Teisės naudoti žemės sklypą kito asmens statiniui eksploatuoti turinį atitinka užstatymo teisė, kuri yra vienintelė istoriškai ir doktriniškai pagrįsta superficies solo cedit principo išimtis. Užstatymo teisės pripažinimas suteiks didesnę apsaugą žemės sklypo savininkui, taikant proporcingesnį daiktinių teisių suvaržymo būdą bei užtikrins superficies solo cedit principo atgimimą nacionalinėje teisėje. Pagrindiniai žodžiai: žemės servitutas statiniui naudoti; užstatymo teisė; superficies solo cedit principas; kompensacijos už nuostolius dėl nustatyto servituto. [Iš leidinio]

ENAccording to the case law, servitude over land is the most commonly used legal tool for resolving the conflict between the different owners of the land plot and building on it. The peculiarity of this type of servitude is that the encumbrance of a part or the whole land plot completely limits the possibility of the owner of the servient object to use the restricted area of the plot, which is in contrary to the main principle of the servitude of minimal limitation of the servient land owners’ rights. This effect could not be compensated by awarding the market value of a part or the entire plot of land to the owner of the servient land, as it becomes disproportionate to the owner of the dominant thing. Thus, a forced servitude over land for building use does not correspond to the purpose of the easement, nor legal origin. The content of the right to have or to erect a building on someone other’s land corresponds to the right of superficies, which is the only historical and doctrinal exception to the principle of superficies solo cedit. The recognition of the right of superficies will provide greater protection to the owner of the servient land by applying a more proportionate way of restriction to the property rights, and will ensure the revival of the principle of superficies solo cedit in the national law. Keywords: servitude over land for building use, superficies, principle of superficies solo cedit, compensation for losses due to an established servitude. [From the publication]

• Daiktinė teisė / Egidijus Baranauskas, Kęstutis Laurinavičius, Vytautas Pakalniškis, Dalia Vasarienė. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. 308 p.
• Užstatymo teisės institutas Lietuvos teisinėje sistemoje / Marius Matiukas. Teisės problemos. 2013, Nr. 3 (81), p. 76-111.