Mediation in the activities of a lawyer

LTŠio tyrimo objektas – Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Austrijos advokatų požiūris į mediaciją. Tyrimui atlikti buvo naudojami: mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, t. y. teisinio reglamentavimo vertinimo ir lyginimo, sintezės, apklausos bei kiekybinio tyrimo rezultatų analizės metodai. Tyrimo tikslas ir uždaviniai: atlikus Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos bei Austrijos advokatų apklausą (apklausa vykdyta 2020 m. vasario 14 d. – 2020 m. gegužės 31 d.) dėl mediacijos taikymo jų veikloje ir remiantis jos metu gautais duomenimis atskleisti: ar advokatai taiko mediaciją savo veikloje, kaip dažnai; kaip advokatai vertina savo veiklą mediacijoje, kokios to priežastys. Atskleisti, ar advokatams pakanka žinių apie mediaciją, kokią tam turi įtaką mediatoriaus kvalifikacija; kaip advokatai vertina mediaciją, koks jų požiūris į šį AGS būdą; ar ir kiek advokatai geba suteikti klientams informacijos apie mediaciją ir kokia advokatų nuomonė apie tinkamiausią profesiją mediatoriaus vaidmeniui. Tyrimas atskleidė, kad nors daugiau nei 90 proc. advokatų savo veikloje taiko mediaciją, vis dėlto net 25 proc. respondentų ją taiko tik kartais ir vos 3 proc. – dažnai. Tai reiškia, kad advokatai per retai taiko savo veikloje mediaciją. Ypač tai pasakytina apie Lietuvos ir Vokietijos advokatus. Advokatams apsisprendžiant dėl mediacijos taikymo savo veikloje lemiamą reikšmę turi jų požiūris į mediaciją, taip pat asmeninės savybės, kvalifikacija, klientų valia ir kilusio ginčo pobūdis. Tyrimas parodė, kad mediaciją taikyti advokatų veikloje labiausiai skatina geresnis klientų lūkesčių patenkinimas mediacija ir mažau patiriama neigiamų emocijų bei psichologinės įtampos mediacijoje.Pagrindinės priežastys, dėl kurių advokatai netaiko mediacijos savo veikloje, – klientų, kurie norėtų ginčą spręsti mediacija, trūkumas ir advokatų supratimas, kad ir be mediacijos galima sėkmingai sutaikyti ginčo šalis. Dauguma respondentų (54,70 proc., N = 157) mediaciją savo veikloje vertina „gerai“, o tik 26,13 proc. (N = 75) – „labai gerai“. Kitų atsakymai „patenkinamai“ (14,29 proc., N = 41) ir „nepatenkinamai“ (4,88 proc., N = 14). Šie skaičiai rodo, kad advokatams dar yra kur tobulėti, nes savo veiklą mediacijoje „labai gerai“ vertina tik ketvirtadalis atsakiusiųjų. Tyrimas parodė, kad daugiausia advokatai mediaciją vertina teigiamai ir gali taikyti ją įvairiose teisinių santykių srityse. Nepaisant to, advokatų domėjimasis mediacija dar labai mažas, o šis tarpininkavimo būdas advokatų veikloje, ypač Lietuvoje, – taikomas retai. Kita vertus, matyti, kad Lietuvos advokatų, kurie dalyvauja mediacijoje kaip mediatoriai, skaičius per paskutinius penkerius metus išaugo. Daugelis advokatų (37,47 proc.) mediaciją savo veikloje taiko geresniam klientų lūkesčiui patenkinti, o penktadalis (20,08 proc.) dėl to, kad patiria mažiau neigiamų emocijų ir psichologinės įtampos. Be to, mediacija gali būti pigesnė, greitesnė, mažiau rizikinga, palyginti su teismo procesu. Vis dėlto sprendimas mediacijoje paliktas ginčo šalių atsakomybei, todėl rizika, kad ginčo šalims pasiekti taikos susitarimo nepavyks, išlieka. Manoma, kad ginčus spręsti tikslinga patikėti teisininkams profesionalams, nes tada geriau užtikrinamas priimamų taikių susitarimo sąlygų teisėtumas ir įvykdymas. Dauguma tyrime dalyvavusių advokatų savo žinias apie mediaciją įvertino „labai gerai“ (41,92 proc.) arba „gerai“ (41,24 proc.).Nedaugelis respondentų savo šios srities žinias vertino „patenkinamai“ (15,12 proc.) ar net „menkai“ (1,03 proc.). Tik du respondentai nurodė neturį žinių apie mediaciją. Todėl galima teigti, kad tarp respondentų dominuoja „labai geros“ arba „geros“ žinios apie mediaciją. Atlikus analizę pagal valstybes, matyti, kad geriausiai savo žinias mediacijos srityje vertino Didžiosios Britanijos ir Austrijos advokatai. Vokietijoje savo žinias apie mediaciją labai gerai įvertino tik šiek tiek daugiau nei trečdalis, o Lietuvoje tik penktadalis advokatų. Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad turintys mediatoriaus kvalifikaciją advokatai savo žinias apie mediaciją vertina geriau. Pavyzdžiui, „labai gerai“ ir „gerai“ savo žinias apie mediaciją vertino net 100 proc. Didžiosios Britanijos respondentų. Tiek pat respondentų buvo įgiję ir mediatoriaus kvalifikaciją. Iš visų apklausoje dalyvavusių respondentų mažiausiai mediatoriaus kvalifikaciją įgijusiųjų buvo Lietuvoje. Prasčiausiai savo mediacijos srities žinias vertino taip pat Lietuvos advokatai. Mediatoriaus kvalifikacijai turėtų būti keliami patys aukščiausi reikalavimai, tačiau daugiausia vyrauja vidutiniai ir aukšti reikalavimai. Specializuotų mediacijos mokymų advokatams taip pat trūksta. [...] Pagrindiniai žodžiai: mediacija, advokatas, klientas, ginčo šalys, taikus ginčo sprendimas. [Iš leidinio]

ENOver time, not only the expressions of mediation have changed, but also the nature and scope of the lawyer’s activity in resolving disputes: from the traditional activity of a lawyer to additional specialization and/or activity with the help of AGS. Over time, the lawyer became increasingly perceived as a person with ‘extended’ competence. Today, high demands are placed on lawyers not only by clients but also by the market of legal services. Therefore, it is necessary for him to seek new competences that would help to optimally examine each legal dispute and thus remain in a competitive environment. In recent years, mediation has gained more and more importance, but its application in lawyers practice is still insufficient. The results of the study showed that, although lawyers use mediation in their activities, they do it too rarely. Lawyers still have to improve when applying mediation, because only a quarter of the respondents rated the lawyers themselves as ‘very good’ in mediation. Among the respondents, ‘very good’ or ‘good’ knowledge about mediation dominates. In addition, this study showed that lawyers with mediator qualifications rate their knowledge of mediation better. Among all the respondents who took part in the survey, the least number of those who obtained the qualification of a mediator were in Lithuania. Lithuanian lawyers also rated their knowledge in the field of mediation the worst. Given that less than half of the respondents (48.97 %) rated their ability to explain mediation to clients as ‘very good’ and almost a quarter of respondents (23.97 %) stated that they do not use mediation in their activities, because there are no customers who want to resolve the dispute in mediation – it is assumed that with the small number of clients willing to resolve the dispute in mediation, perhaps the lawyers themselves contribute in part.This conclusion is based on the fact that some clients may not receive comprehensive information about mediation from their lawyers, some of which fail to adequately explain to their clients what mediation is. In addition, the majority of interviewed lawyers quite often see cases of dispute as unsuitable for mediation, even though it has been scientifically researched that basically all conflicts can be mediated. Therefore, it is reasonable to ask whether lawyers do not lack knowledge when deciding on the suitability of disputed cases for mediation. Keywords: mediation, lawyer, client, parties to the dispute, recommend, do not recommend, amicable settlement of the dispute. [From the publication]

• Lietuvos advokatų požiūrio į taikų ginčų sprendimą ir mediaciją tyrimas / Natalija Kaminskienė, Agnė Tvaronavičienė, Gražina Čiuladienė, Inga Žalėnienė. Socialinių mokslų studijos. 2016, Nr. 8 (1), p. 44-62.
• Mediacijos notaro veikloje taikymo galimybės ir teisinio reguliavimo Lietuvoje tobulinimo kryptys : disertacija / Gerda Štaraitė-Barsulienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018. 195 p.
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.