Darbo aplinkos gerinimas: Marijampolės savivaldybės administracijos atveju

LTTinkama darbo aplinka turi reikšmingos įtakos darbuotojų savijautai darbo vietoje, todėl sukūrus pozityvią darbo aplinką darbuotojai jaučiasi palaikomi ir padrąsinami, tokia aplinka padidina darbuotojų susidomėjimą atliekamu darbu, todėl didėja produktyvumas. Tinkamos darbo aplinkos sukūrimas prisideda prie norimo darbuotojų elgesio, tokiu būdu vystomas inovatyvus darbo elgesio modelis (Kundu ir Lata, 2017). Kundu ir Lata (2017) atliktas tyrimas rodo, kad pritaikyta darbuotojams darbo aplinka skatina didesnį organizacinį įsipareigojimą ir aukštesnį darbuotojų išlaikymą. Mokslininkai vieningai pritaria, kad darbo aplinka turi reikšmingos įtakos darbuotojų produktyvumui (Haynes, Suckley ir Nunnington, 2017), našumui (Badrianto ir Ekhsan, 2020), pasitenkinimui darbu (Raziqa ir Maulabakhsh, 2015; Jain ir Kaur, 2014), elgesiui darbe (Suliman ir Harethi, 2013) ir t.t. Dėl šių priežasčių, kiekviena organizacija turi būti suinteresuota pati inicijuoti teigiamus darbo aplinkos pokyčius, siekiant geresnių rezultatų, geresnio organizacinio klimato. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad šioje vietoje išsiskiria viešojo ir privataus sektorių vertybės. Štai Wright ir Davis (2003) teigia, kad valstybės tarnautojai dažniausiai yra labiau nepatenkinti savo darbu nei kolegos privačiame sektoriuje. Tai rodo, kad privačiame sektoriuje yra kitoks požiūris į žmogų, galima teigti, kad darbuotojas jiems yra vertybė, kadangi kiekvienas darbuotojas neša tam tikrą pelną, o privatus sektorius ir yra pelno siekianti organizacija. Ir jei darbuotojai nebus patenkinti savo darbu, tikėtina, kad jie dirbs neproduktyviai, o tai savaime bus didelė našta organizacijai. Bukšnytė ir Švobaitė (2009) teigia, kad viešasis sektorius Lietuvoje per ilgą laiką laikomas kaip nusistovėjusi ir ganėtinai aiški struktūra: stabili, patikima, menkai veikiama išorinės aplinkos.Tai rodo ir inovatyvumo trūkumą, šis sektorius yra suinteresuotas labiau atlikti standartines procedūras, nieko nekeičiant. Kaip bebūtų svarbu tirti darbo aplinką, ją gerinti ar supažindinti su teikiamomis naudomis tiek vadovus, tiek darbuotojus, vis dėlto nėra bendro modelio, pagal kurį būtų galima analizuoti darbo aplinką bet kurioje organizacijoje. Mokslininkai tirdami darbo aplinką dažniausiai išskiria tam tikrus dedamųjų elementus ir jų veiksnius. Vieni iš jų išskiria tik fizinę darbo aplinką (Haynes et al., (2017); Davis (1984); Elsbach ir Pratt (2007), kiti išskirtinai tiria tik psichosocialinę darbo aplinką (Suliman ir Harethi (2013); Gustaitienė, Pranckevičienė, Bukšnytė-Marmienė ir Genevičiūtė-Janonienė (2014); Buhai, Cottini ir Nielseny (2008), o kai kurie, darbo kontekstą (Wright ir Davis (2003); Chiu ir Chen (2005). Yra tokių autorių, kurie tiria kelis ar visus dedamuosius elementus (Badrianto ir Ekhsan (2020); Jain ir Kaur (2014), tačiau palyginus jų tyrimus, matosi, kad nagrinėjant ir tuos pačius dedamuosius elementus, tam tikri išskirti tų dedamųjų elementų veiksniai vis tiek skiriasi. Akivaizdu, kad visi šie veiksniai skiriasi priklausomai nuo to, kurioje valstybėje tyrimas atliekamas, kokio dydžio, pobūdžio organizacija ir ko iš tikrųjų yra siekiama tyrimu. Tyrimų rezultatai rodo, kad nėra universalių, visoms organizacijoms tinkamų darbo aplinkos gerinimo sprendimų, todėl svarbu išsiaiškinti esamą situaciją konkrečioje organizacijoje, nustatant darbo aplinkos dedamąsias dalis ir jų veiksnių, kuriuos būtina išanalizuoti.Bright (2013) diskutuoja apie vieną didžiausių iššūkių, kad per ateinančius 10 – 15 metų visus valdžios lygius paveiks daug senstančių valstybės darbuotojų, kurie išeis į pensiją. Dėl šios priežasties svarbu pripažinti, kad nauji darbuotojai organizacijoje pirmiausiai iš įvairių perspektyvų vertina darbo aplinką ir tik vėliau priima sprendimą, ar jie šioje organizacijoje norės pasilikti. Todėl šis tyrimas yra būdas ištirti Marijampolės savivaldybės administracijos darbo aplinkos dedamuosius elementus ir jų veiksnius, siekiant pagerinti darbo aplinką, sudarant geresnes darbo sąlygas esamiems ir būsimiems darbuotojams. Todėl šiame darbe sprendžiama tyrimo problema – kaip pagerinti darbo aplinką Marijampolės savivaldybės administracijos atveju. Šio straipsnio tyrimo objektas – Marijampolės savivaldybės administracijos darbo aplinka. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – išanalizuoti Marijampolės savivaldybės administracijos darbo aplinką. Įgyvendinant tyrimo tikslą naudotas kiekybinis tyrimo metodas, pasitelkiant anketinę apklausą. [Iš Įvado]

ENThe aim of the research is to analyze the components of the work environment of Marijampolė municipality administration and their factors. The results of the research revealed that the employees of Marijampolė municipality administration evaluate the work environment differently depending on the length of service and positions held. Certain shortcomings of work environment factors were also found: privacy, workload distribution, lack of information. The results of the study revealed that employees in their work environment would most like to have ergonomic work chairs and flexible work schedules. In order to create a favorable working environment in the case of Marijampolė municipality administration, it is important to partially improve the following components of the working environment and their factors: physical working environment - physical ergonomics; psychosocial work environments - privacy, organizational culture and organizational climate; work context - workload, job flexibility, health security. [From the publication]

• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Valstybės tarnautojų pasitenkinimo darbu ir kognityvinio stiliaus ryšys / Loreta Bukšnytė, Kristina Švobaitė. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2009, Nr. 4, p. 9-28.