"Specialusis liudytojas" baudžiamajame procese

LT„Specialiuoju liudytoju“ vadinamas liudytojas, apklausiamas taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Šio baudžiamojo proceso teisės instituto sukūrimą lėmė ribota procesinė galimybė nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausti asmenį apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Straipsnyje analizuojamas „specialiojo liudytojo“ statuso turinys: „specialiojo liudytojo“ „atsiradimas“ procese (prokuroro nutarimo apklausti asmenį apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką priėmimo tvarka ir asmens sutikimas būti apklaustam specialia tvarka) bei „specialiojo liudytojo“ teisinė padėtis (statusas): bendrosios liudytojo ir specifinės „specialiojo liudytojo“ teisės (turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintam įtariamuoju, atsakomybės už neatvykimą be svarbios priežasties pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą, atsisakymą be teisėto pagrindo ar vengimą duoti parodymus bei už melagingų parodymų davimą netaikymas).Prokuroro nutarimu „specialiojo liudytojo“ statusas suteikiamas šio asmens apklausai ir parodymų patikrinimo veiksmams. Atlikus šiuos veiksmus prokuroro nutarime nurodytas asmuo tolesniame ikiteisminio tyrimo procese neturi kokio nors specifinio ir juo labiau ilgalaikio statuso; jis yra liudytojas, t. y. turi liudytojo, o ne „specialiojo liudytojo“ teisinį statusą. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius turėjo būti taikomas ir „specialiojo liudytojo“ šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, tačiau BPK toks draudimas buvo įtvirtintas tik po EŽTT sprendimo byloje "Kryževičius prieš Lietuvą". Pagrindiniai žodžiai: apklausa, baudžiamasis procesas, liudytojas, apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, „specialusis liudytojas“. [Iš leidinio]

ENA ‘special witness’ means a witness who is examined in accordance with the peculiarities of the testimony laid down in Article 82 § 3 of the CCP. The creation of this institute of Criminal Procedure Law was due to the limited procedural possibility of questioning a person at the beginning of a pre-trial investigation about a criminal act that he himself may have committed, without violating the requirements established by Law. The article analyses the content of the status of the ‘special witness’: the “appearance of ‘special witness’ in the process (the procedure for making a prosecutor’s decision to question a person about a criminal offense that he himself may have committed and the person’s consent to questioning in a special order) and the legal position (status) of the ‘special witness’: the general rights of the witness and the specific rights of the ‘special witness’ (to have an authorized representative, to demand to be recognized as a suspect, the exclusion of liability for failure to appear without good reason before the pre-trial investigation officer or the prosecutor, refusal without legitimate grounds or avoidance of giving testimony and for giving false testimony.By the decision of the prosecutor, the status of a ‘special witness’ is granted to the examination of this person and the actions of checking the testimony. As a result of these actions, the person named in the prosecutor’s order does not have any specific, nor even long-term status in the further pre-trial investigation process; s/he is a witness, i.e. s/he has the legal status of a witness, not a ‘special witness’. The prohibition on forcing one to testify against oneself, one’s family members or close relatives, enshrined in Article 31 § 3 of the Constitution, was also be applied to family members or close relatives of a ‘special witness’, but such a prohibition was established in the CCP only after the judgment of the ECHR in the case of "Kryževičius v. Lithuania". Keywords: examination, criminal proceedings, a witness being questioned about a criminal offence which he may have committed himself, a ‘special witness’. [From the publication]

• Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata / Remigijus Merkevičius. Vilnius : [Registrų centras], 2008. 930 p.
• Baudžiamojo proceso teisė: bendroji dalis. 1 kn / Rima Ažubalytė, Raimundas Jurka, Jolanta Zajančkauskienė. Vilnius : Registrų centras, 2016. 415 p.
• Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa / Vidas Kilinskas. Teisė. 2005, t. 57, p. 50-70.
• Liudytojo apklausos reglamentavimo baudžiamojo proceso kodekse ir taikymo praktikoje santykio problemos / Eglė Šapalaitė. Jurisprudencija. 2007, Nr. 3 (93), p. 83-91.
• Specialusis liudytojas – tarp liudytojo ir įtariamojo? / Audrius Juozapavičius. Teisė. 2020, t. 114, p. 26-48.
• Vertybiniai prioritetai baudžiamajame procese / Gintaras Goda. Vilnius : Registrų centras, 2014. 293 p.