LTStraipsnyje aptariamos jūrinių laivų statybos Klaipėdos mieste sąlygos ir galimybės ХIII-XV a. Šis laikotarpis vokiečių istoriografijoje apibūdinamas kaip vėlyvieji viduramžiai, kurių pabaiga siejama su Reformacija. Šiuo atveju chronologinės ribos idealiai sutaptų su laikotarpiu, kai Klaipėdą valdė Vokiečių ordinas. Kartu reikia pripažinti tam tikrą chronologinių ribų pabaigos ir kartu temos įvardijimo santykinumą, nes XVI a. pradžia neretai laikoma jau naujaisiais laikais. Pabrėšime, kad mus domina laivų statyba Klaipėdos mieste kaip reikšmingas miesto ekonominės raidos lygio liudijimas. Klaipėdos komtūrijos, pilies administracijos vykdyta ūkinė ir prekybinė veikla čia laikoma ne Klaipėdos miesto, o Vokiečių ordino ekonominio potencialo išraiška. Šios veiklos pobūdis, intensyvumas ir kt. bus nagrinėjami kaip Klaipėdos miesto ekonominei raidai viduramžiais darę įtaką veiksniai. Didžiausią dėmesį reikia skirti viduramžių Klaipėdos raidos ypatybių analizei. Tai lemia visų pirma šaltinių skurdumas. Kita vertus, manome, kad jūrinių laivų statybos klausimas yra dalis bendresnio, esminio, klausimo, ar viduramžių Klaipėda buvo tikras amatų ir prekybos centras. Jūrų laivininkystė bei jūrinių laivų statyba šiuo atveju liudytų ženklų tuometinės Klaipėdos jūrų prekybos ir sukaupto finansinio kapitalo lygį. [Iš leidinio]