Fortify to develop contacts? A review of Late Bronze age defensive systems in the East Baltic and new data from Mineikiškės fortified settlement

• Anglų kalba / English
• Lietuvių kalba / Lithuanian

LTPastaraisiais metais suaktyvėję Vėlyvojo bronzos amžiaus įtvirtintų gyvenviečių tyrimai ir anksčiau surinktų archeologinių rinkinių antrinė analizė leido patikslinti chronologinius gynybinių sistemų duomenis Rytų Baltijos regiono 27 vietovėse. Straipsnyje apžvelgiami penki apibendrinamieji gynybinių sistemų tipai, pavadinti pagal pagrindinę, daugiausia darbo sąnaudų reikalaujančią, konstrukcinę struktūrą: a) netvarkingai išdėstytų kuolų aptvarai, b) siaurų polių palisadai, c) stambių stulpų palisadai, d) pylimai, e) akmenų sienos. Šie konstrukciniai elementai įvairavo, kai kada buvo naudojami bendrai vienoje gynybinėje sistemoje. Taip pat šalia jų buvo įrengiamos ir papildomos įtvirtinimus sudarančios ar sustiprinančios, paremian- čios struktūros, kaip antai, grioviai, akmenų grindiniai, medinės konstrukcijos. Ankstyviausios gynybinės sistemos įtvirtintose gyvenvietėse buvo vystomos tendencingai, tačiau be aiškios standartizacijos. Įrengti įtvirtinimai atskleidžia atskirų bendruomenių poreikius skirtingose Rytų Baltijos regiono vietovėse. Netvarkingai išdėstytų kuolų aptvarai ir siaurų polių palisadai yra būdingesni Baltijos aukštumose įrengtoms gyvenvietėms, o stambių stulpų palisadai ir pylimai - vakarinėms analizuojamo regiono teritorijoms bei Dauguvos paupiui. Akmenų sienos tuo tarpu yra išskirtinės ir būdingesnės Saremos saloje įkurtiems įtvirtinimams. Skirtingų gynybinių sistemų tipų regioninis pasiskirstymas sutampa su ekonominio aktyvumo tendencijomis. Teritorijose šalia buvusių pagrindinių mainų kelių, kaip antai, aplinkui Baltiją ir Dauguvos upėmis, būdingos įtvirtintos gyvenvietės su sudėtingomis gynybinėmis sistemomis, kurios reikalavo didesnių darbo sąnaudų. Tuo tarpu Baltijos aukštumose bendruomenės rinkosi paprastesnes ir ergono- miškesnes struktūras.2020 m. Mineikiškių įtvirtintoje gyvenvietėje (Zarasų r.) ištirtos archeologinių struktūrų grupės, priklaususios mažiausiai dviem skirtingiems ir nevienalaikiams įtvirtinimams. Pirmoji iš jų - siaurų polių palisadas, su paremiamosiomis medinėmis konstrukcijomis iš abiejų pusių, datuota 802-771 cal BC. Antroji - netvarkingai išdėstytų kuolų aptvaras, įrengtas toliau į šlaito pusę nei palisadas, datuotas 758-546 cal BC. Šių įtvirtinimų raida rodo skirtingų, chronologiškai artimų laikotarpių gyvenviečių tarpsnius, taip pat nuolatinės gyvenamosios teritorijos plėtrą, mažiau darbo reikalaujančių struktūrų pasirinkimą. Taigi, chronologinė įtvirtinimų raida nebūtinai vyko nuoseklaus technologinio sudėtingėjimo būdu, o greičiau reflektavo bendruomenių poreikius skirtingose Rytų Baltijos regiono dalyse. Galiausiai, išvystytos ankstyviausios gynybinės sistemos rodo ne bendruomenių izoliaciją, o atvirkščiai - siekį užimti aktyvią poziciją priešistoriniame ekonominiame kraštovaizdyje ir plėtoti kontaktus su kitais, užtikrinant savo interesų saugumą. Ne veltui būtent įtvirtintose gyvenvietėse įžvelgiama platesnė kultūrinė artefaktų įvairovė ir stilistika, koncentruojasi ankstyvosios bronzos liejybos apraiškos ir vystosi ūkinė diferenciacija. [Iš leidinio]

ENHow fortifications emerged in the east Baltic is a recurring theme of discussions throughout their research history, and it has lately been studied even more due to new data from different projects. Our current knowledge allows us to propose a detailed classification of the earliest defensive systems that were established in the Late Bronze Age, which reviews at least five general types of enclosure. Furthermore, the information on some of these structures has recently been supplemented by investigations at Mineikiskes fortified settlement (in northeast Lithuania), of which the first results are published in this paper. A review of the spatial distribution of different types of enclosure suggests that more elaborate defensive systems are inherent to areas with the most economic potential, such as the lower reaches of the River Daugava and coastal areas, whereas less sophisticated systems were established in the Baltic uplands. The dated archaeological contexts demonstrate that most defensive systems were established during a similar timeframe, or within a short time span of each other. The process reflects the different socio-economic necessities in different areas, rather than common technological development. Keywords: Late Bronze Age, fortifications, settlement pattern, palisades, ramparts. [From the publication]