Hillforts in the Latvian-Lithuanian Frontier Area: The View from Latvia

• Anglų kalba / English
• Lietuvių kalba / Lithuanian

LTPiliakalniai yra svarbiausi baltų archeologijos paminklai. Kelios mokslininkų kartos dėjo pastangas juos atrasti ir ištirti. Šiuolaikinė Latvijos ir Lietuvos pasienio teritorija yra palyginti naujas darinys, kurio pagrindas - istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos siena. XX a. pradžioje latvių ir lietuvių siena didele dalimi sutapo su riba tarp Rusijos imperijos Kuršo gubernijos iš vienos pusės ir Kauno bei Vilniaus gubernijų - iš kitos. Susikūrus nepriklausomoms valstybėms ir nustačius sieną, piliakalniai nebuvo kokių nors ginčų priežastis. Atskyrus Aknystės valsčių nuo Kauno gubernijos ir prijungus ją prie Latvijos, kartu prie Latvijos buvo prijungtas ir Aknystės piliakalnis. Prie Lietuvos prijungti buvusios Kuršo gubernijos Ilzės ir Elkšnių dvarai su Elkšnių / Alksnių piliakalniu. Užubalių-Petrukų piliakalnį valstybinė siena padalijo į dvi dalis. Į pietus nuo Bauskės esantis Kamardės piliakalnis kartu su keliais kvadratiniais kilometrais buvusios Kauno gubernijos teritorijos buvo paimtas į Latvijos teritoriją. Du Griežės piliakalniai, esantys Lietuvoje, kairiajame Ventos upės krante, netoli Latvijos sienos, pavadinimą gavo nuo tokį patį pavadinimą turinčių vietovių abiejose sienos pusėse. Beje, Kamardės piliakalnis pavadinimą gavo nuo dvaro, esančio Lietuvos teritorijoje. Nuo 2018 m., kai Latvijoje tapo laisvai prieinami aerolazerinio skenavimo (LIDAR) duomenys, gerokai padaugėjo naujai aptiktų piliakalnių. Iš viso rasti 79 anksčiau nežinomi piliakalniai. Zarasų rajone, kairiajame Laukesos upės krante, pasienyje tarp Žarniškių ir Ankudinovkos, LIDAR’u buvo aptikta vieta, kur yra nei latvių, nei lietuvių archeologų dar nežvalgytas piliakalnis. [Iš leidinio]

ENHillforts are visually the most remarkable Baltic archaeological monuments, and they have been investigated since the late 18th century. When they ceased to exist as fortifications or fortified dwelling places, they continued to exist as places. Consequently, in studies of hillforts, alongside purely archaeological approaches, new ones based on other branches of science, such as folklore, and anthropological, geographical and cultural landscapes, started to appear. The aim of the article is to show the Latvian view of how in modern times the identity of hillforts has changed around the relatively variable Latvian-Lithuanian border. Keywords: hillforts, Latvian-Lithuanian border, borderline position, names of hillforts, LIDAR. [From the publication]