Po ideologijos gaubtu: koks tas sovietinės šeimos gyvenimas? : recenzija

LTNaujausios D. Leinartės knygos priešistore laikytina 2007 m. išleista studija, kurios didžiausia dalis skirta sovietmečiu gyvenusių moterų biografiniams pasakojimams. Ir pati autorė prisipažįsta, kad knygos Neplanuotas gyvenimas idėja gimė rengiant moterų atsiminimus. Lyginant abi knygas matyti, kad aptariamoje mokslinėje studijoje buvo išplėtota, į gana nuoseklų pasakojimą sudėliota daugelis idėjų, išsakytų 2007 m. knygos įvade ir atsiminimų komentaruose. Čia, pristatant sovietmečio šeimos modelius, vedybinius santykius, einama panašiu keliu kaip ir tyrinėjant XIX a. – XX a. pirmos pusės šeimą. Pirmiausia aptariama sovietinė ideologija, pagrindusi po Antrojo pasaulinio karo iki XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos vykdytą šeimos politiką, ir viešais kanalais skleista propaganda. Šeima iškyla kaip bene svarbiausias ideologijos taikinys, jos gyvenimui reguliuoti buvo pasitelkta gausybė įstatymų, sukurta įvairiausių institucijų. Ideologinei reguliacijai apibrėžti skirtas pirmas knygos skyrius – jame apibūdinama lyčių lygybės idėjos sklaida pokarinėje Lietuvos visuomenėje, konkretūs veiksmai, vykdyti ją įgyvendinant. Turiu pabrėžti, kad pirmą kartą lietuviškoje istoriografijoje taip nuodugniai atskleista sovietinę šeimą reguliavusi įstatyminės bazės raida: studijoje pristatomi LSSR baudžiamasis kodeksas, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK), Ministrų Tarybos dokumentai, LSSR darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos medžiaga, LSSR finansų liaudies komisarų ir finansų ministrų įsakymai ir kita.Sovietinės šeimos politika knygoje analizuojama pasirinktais rakursais – per vykdytą nepasiturinčių šeimų, neįgalių vaikų, vienišų motinų, daugiavaikių šeimų specialiojo rėmimo politiką. Iš esmės ir kituose skyriuose – tiek antrajame („Santuoka“), tiek trečiajame („Skyrybos“) – iškyla siektos įgyvendinti šeimos strategijos aspektai. Ir šeimos kodeksai, ir santuokos registravimo tvarką apibrėžiantys įstatymai, ir skyrybų teismų medžiaga neabejotinai laikytini sovietinės šeimos politikos priemonėmis. [Iš teksto, p. 200-201]