NASDAQ Baltic listinguojamų įmonių atsparumo vertinimas: COVID-19 kontekste

LTĮmonių veiklai turi daug reikšmės išorės ir vidaus aplinka. Vidinę įmonės aplinką lengviau kontroliuoti ir pakreipti įmonei palankia kryptimi, nes tai nepriklauso nuo įmonės valdymo ir strategijos. Tuo tarpu išorės aplinkos kontroliuoti negalima, gali tik pasiruošti visiems scenarijams ir tai joms gali sudaryti tiek neigiamą, tiek teigiamą poveikį, tai priklauso kaip įmonė sureaguos ir kokių veiksmų imsis ištikus netikėtiems išorės aplinkos pokyčiams ar įmonė matys tai, kaip naują galimybę ar kaip grėsmę. Įmonės norėdamos išlaikyti savo procesų tęstinumą privalo įsivertinti, kaip joms pavyko suvaldyti išorės veiksmų sukeltas situacijas ar jos yra atsparios tokioms situacijoms ar ne. Tobulėjant ir keičiantis šių dienų technologijoms, taip pat tobulėja ir keičiasi visuomenė, bei jos supratimas. Įmonėms yra svarbu greičiau reaguoti į šiuos pokyčius, pasinaudoti jais kaip galimybę sustiprinti savo įmonės veiklą (Valstybės pažangos strategija, 2012). Išorės pokyčiai tampa vis spartesni ir netikėti, dėl šios priežasties darosi vis sunkiau prognozuoti, kas laukia net netolimoje ateityje. Šių dienų pavyzdys taip pat ne išimtis, nesenai atrasta liga COVID-19 sudarė nepalankias sąlygas verslui bei fiziniams asmenims, kadangi kiekvienoje valstybėje buvo pritaikyti suvaržymai, kurie padėtų sustabdyti šios ligos plitimą, daugelis įmonių negali tęsti savo veiklos įprastomis veiklos sąlygomis arba jos vykdyti negali, dėl priimtų valstybėje veiklos vykdymo pakitimų, žmonės taip pat yra suvaržyti, nes yra draudžiama keliauti į kitas valstybes bei Lietuvos atveju į kitas savivaldybes.Tokioje situacijoje daugeliui įmonių atsiranda finansinių problemų, kurios turi būti vienaip ar kitaip išspręstos, nes kitu atveju įmonės veiklos tampa nepelningomis, įmonės skolos yra per didelės ir tai neigiamai veikia įmonės patikimumą. Siekiant išvengti nepalankių situacijų yra svarbu įvertinti įmonių galimybes bei finansinius rezultatus, kuomet pasitelkus esamas metodikas yra įvertinamas atsparumas. Mokslinėje literatūroje, daugiausiai užsienio autorių (Carden, Maldonado ir Boyd, 2018; Sahebjamnia, Torabi ir Mansouri 2018; Sahebjamnia, Torabi ir Mansouri 2015; Allende, Ruiz-Martin, Lopez-Paredes ir Rios 2017), yra plačiai analizuojamas įmonių atsparumas. Atsparumo sąvoka yra suprantamas dvejopai, kaip rašo Carden, Maldonado ir Boyd, (2018) vieni autoriai (Knapp 2016; Dižytė, Rakauskienė ir Servetkienė 2017) tai apibūdina kaip fizinio asmens, susidūrusio su tam tikromis neigiamomis sąlygomis, reakcija, veiksmus ir charakterio savybes, kiti (Gečienė 2019, Carden et al. 2018, Sahebjamnia et al. 2018, Gečienė, Raišienė ir Rapuano 2020) kaip tam tikros įmonės atsparumą netikėtoms išorės aplinkos veiksniams, kaip keitėsi šios organizacijos procesai, ištekliai, tiekimas ir investavimas į naujoves. Lietuvos mokslinės literatūros autoriai, tokie kaip Trakšelys (2008), Kuodytė, Ivleva ir Pajarskienė (2018), daugiau dėmesio skiria individo atsparumui ir jo tyrimui. Šios srities teorija ir gerosios valdymo praktikos pavyzdžiai parodo, jog įmonės atsparumo koncepcija buvo panaudota siekiant sukurti krizės ir kylančių sunkumų įveikimo mechanizmus (Tadić, Aleksić, Stefanović ir Arsovski, 2014). Tačiau kaip žinoma skirtingų sektorių įmonės pasižymi skirtingomis charakteristikomis, todėl įmonės į tam tikras neigimas ar netikėtas situacijas reaguoja skirtingai bei tai nevienodai atsispindi jų rezultatuose.Atsparumas skirtinguose sektoriuose yra vertinamas skirtingais aspektais ir rodikliais, kadangi veiklos specifika yra nevienoda. Kadangi Lietuvoje organizacijos atsparumas nėra plačiai nagrinėjamas yra naudinga išanalizuoti tam tikrų Lietuvos įmonių priklausančių skirtingiems sektoriams atsparumą. Tyrimo problema: Kaip įvertinti įmonių atsparumą ir kaip skiriasi skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių atsparumas? Tyrimo objektas: Įmonių atsparumo vertinimas. Tyrimo tikslas: Išanalizavus mokslinę literatūrą parinkti rodiklius įmonių atsparumui vertinti ir pritaikyti skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių analizei. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti įmonės atsparumo sąvoką; 2. Išanalizuoti ankstesnių autorių taikomus metodus įmonės atsparumo vertinimui ir ankstesnių autorių gautus tyrimo rezultatus; 3. Parinkti ir sugrupuoti rodiklius įmonės atsparumui įvertinti; 4. Atlikti NASDAQ listinguojamų įmonių atsparumo analizę; 5. Apibendrinti gautus tyrimo rezultatus COVID -19 kontekste bei palyginti skirtingų sektorių rezultatus [...]. [Iš Įvado]

ENThe article discusses the organizational resilience of 27 companies which is classified into 6 different sectors. Resilience is measured by the financial performance of companies, which later is divided by 5-point scale. The study results have revealed that most of the company’s financial performance indicators are inferior during COVID -19 period, for this reason those companies’ resilience are inferior too. The most affected by the pandemics are companies which provides travel and shipping services. The sector results obtained did not show a significant change in resilience, however the results were inferior in 2020. The least resilient sector is trade and the most resilient is manufacturing. Keywords: organizational resilience, financial indicators, COVID-19.

• Evaluation of resilience impact on socio-economic inequality / Aistė Diržytė, Ona Gražina Rakauskienė, Vaida Servetkienė. Entrepreneurship and sustainability issues. 2017, Vol. 4 (4), p. 489-501.
• Finansinių santykinių rodiklių taikymas ir akcinių bendrovių finansinės - ūkinės veiklos analizėje / Henrika Šakienė, Kristina Puleikienė. Vadyba. 2009, Nr. 2 (14), p. 33-40.
• Lanksčių darbo sąlygų sąsajos su darbuotojų psichologiniu kapitalu: saviveiksmingumu, optimizmu, viltimi ir atsparumu / Vilija Kuodytė, Viktorija Ivleva, Birutė Pajarskienė. Visuomenės sveikata. 2018, Nr. 3 (82), p. 51-59.
• Organizational resilience: how does it fit with the principles of a learning organization? / Jolita Gečienė, Agota Giedrė Raišienė, Violeta Rapuano. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2020, Nr. 84, p. 1-15.
• Socialinės globos organizacijų atsparumo stiprinimo veiksniai / Jolita Gečienė, Agota Giedrė Raišienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2019, Nr. 19, p. 71-86.
• Vadovo emocinio intelekto įtaka valdymo produktyvumui / Kęstutis Trakšelys. Vadyba. 2008, Nr. 2 (13), p. 173-178.