Lietuvos darbuotojų įsitraukimo į darbą didinimas aplinkos neapibrėžtumo sąlygomis

LTSparčiai besikeičiančioje aplinkoje organizacijos suinteresuotos vis daugiau investuoti ne tik į technologijas ir paslaugų, gamybos bei procesų optimizavimą, bet ir į žmogiškuosius išteklius. Darbuotojai apibūdinami kaip pats svarbiausias veiksnys, siekiant gerų visos organizacijos rezultatų. Įrodyta, kad darbuotojų įsitraukimas į darbą lemia keletą teigiamų organizacinių rezultatų, tokių kaip aukštesni darbo rezultatai (Shimazu et al., 2015), padidėjęs organizacinis pilietiškumas (Alfeset al., 2013) ir padidėjęs klientų pasitenkinimas (Bakker et al., 2014). Nuo įsitraukimo į darbą priklauso ne tik asmeniniai darbuotojo, bet kartu ir visos organizacijos rezultatai. Dažnai išryškėja problema, kad įsitraukimo į darbą tyrimais yra tiesiog siekiama nustatyti bendrą įsitraukimo lygį arba stebima įsitraukimo priklausomybė nuo skirtingų kintamųjų. Tačiau ypač trūksta tyrimų, kurie išryškintų labiausiai problemines sritis ir padėtų tiek darbuotojams, tiek organizacijoms didinti įsitraukimą į darbą (Kular, et al., 2008). Nepaisant to, kad yra sukurta daug skirtingų įsitraukimo į darbą modelių, nėra priimta vieningo standarto, kaip pamatuoti ir įvertinti darbuotojų įsitraukimą. Dažniausiai įsitraukimas į darbą vertinamas pagal energingumą, atsidavimą ir pasinėrimą į darbą (Schaufeli et al., 2002). Kalbant apie aplinkos neapibrėžtumą, pažymima, kad organizacijos nėra atsiriboję nuo įvairių kompleksinių dinaminių procesų (Jucevičius et al., 2017). Jos bendrai priklauso ne tik nuo artimoje organizacijos aplinkoje esančių kintamųjų, tokių kaip rinka, konkurentai, tiekėjai, bet ir nuo daugybės kitų sudėtingų elementų, kurių numatyti ar daryti jiems įtaką organizacijos tiesiog neturi galimybių.Tokiais kintamaisiais gali būti pramonės pažanga, inovacijos, politiniai, ekonominiai ir teisiniai sprendimai bei panašūs aspektai. Šie elementai veikia ne tik pačią organizaciją, bet ir jos darbuotojus bei jų požiūrį į darbą. Pastebima, kad dažniausiai įsitraukimas į darbą sumažėja didelio neapibrėžtumo laikotarpiu. Darbuotojai jaučiasi neužtikrinti ne tik dėl savo darbo vietos, bet ir dėl kitų su darbu susijusių elementų. Dėl to patiriamas emocinis stresas ir kiti psichologiniai sunkumai, kurie neigiamai veikia net ir kolegų įsitraukimą bei pasiekiamus rezultatus, o organizacija patiria finansinius nuostolius (Loehr et al., 2003). Todėl tampa aišku, kad įsitraukimo į darbą sumažėjimas turi neigiamos įtakos individo, komandos ir visos organizacijos lygmenyse. Pabrėžiama, kad tinkami organizacinės vadovybės veiksmai ne tik padeda išlaikyti esamą įsitraukimą į darbą neapibrėžtumo laikotarpiu, tačiau gali netgi jį padidinti. Visgi, kol kas Lietuvoje nėra atlikta mokslinių tyrimų, kurie atskleistų, kokį poveikį aplinkos neapibrėžtumai turi įsitraukimui į darbą. Taigi, šiuo darbu siekiama įvertinti, koks įsitraukimas į darbą yra labiausiai patiriamas Lietuvos organizacijose šiandieninėmis aplinkos neapibrėžtumo sąlygomis ir kaip galima pasiekti dar geresnių įsitraukimo į darbą rezultatų.Šiame darbe sprendžiama tyrimo problema – kaip didinti darbuotojų įsitraukimą į darbą Lietuvos organizacijose esant dideliam aplinkos neapibrėžtumui. Tyrimo objektas: Lietuvos organizacijų darbuotojų įsitraukimas į darbą aplinkos neapibrėžtumo sąlygomis. Tyrimo tikslas: Pateikti praktinius pasiūlymus, kurie padėtų didinti Lietuvos darbuotojų įsitraukimą į darbą susiduriant su aplinkos neapibrėžtumais. Siekiant iškelto tyrimo tikslo sprendžiami tokie uždaviniai: 1. Apžvelgti ir pristatyti įsitraukimo į darbą sampratą ir naudą bei aplinkos neapibrėžtumų įtaką darbui, remiantis literatūros apžvalgos analize. 2. Atliekant empirinį tyrimą, įvertinti darbuotojų įsitraukimą ir šiuo metu patiriamą aplinkos neapibrėžtumo lygmenį Lietuvos organizacijose bei nustatyti jų sąsajas. 3. Pateikti pasiūlymus, kaip skatinti Lietuvos darbuotojų įsitraukimą į darbą aplinkos neapibrėžtumo kontekste. Tyrimo metodai. Naudojami teoriniai ir empiriniai metodai. Pirmiausia vykdoma mokslinės literatūros analizė, kuria siekiama atskleisti teorinius mokslinės problemos pagrindimus. Vykdoma anoniminė internetinė apklausa, kuria siekiama nustatyti aplinkos neapibrėžtumo lygmenį Lietuvos organizacijose ir kaip tai veikia darbuotojų įsitraukimą į darbą. Apklausiami atsitiktiniai šiuo metu Lietuvoje dirbantys asmenys. Informacijos šaltiniai. Duomenys renkami iš viešai prieinamų mokslinių šaltinių bei duomenų bazių. Surinkti pirminiai anoniminiai anketiniai duomenys statistiškai apdorojami, pristatomi ir analizuojami. [Iš Įvado]

ENWork engagement is one of the most crucial factors while trying to obtain righteous personal and organisation-related results. It leads to positive effects on other useful, work-related states, such as organisational commitment or job satisfaction. Firstly, analysis of scientific literature is presented including reviews of work engagement models, created by scientists, and evaluation of engagement to work. After that, environmental uncertainty and its impact on organisations is presented. The second part of paper presents empirical quantitative research, which was selected to determine the level of work engagement and experienced environmental uncertainty in Lithuanian workers. According to analysis of the results, the third part presents certain models which suggest how to increase work engagement. Results of the research present quite high level of engagement to work between workers of Lithuanian organisations. Also, higher than average accuracy of environmental uncertainty was found. Organisations are advised to increase work engagement and its separate parts (vigour, dedication, absorption) according to certain uncertainties that are experienced at the workplace. [From the publication]