Žvilgsniai į lietuvių folklorinę baladę XX a. antroje pusėje

LTIstoriografinė apžvalga skirta parodyti, kiek dėmesio lietuvių folklorinės baladės sulaukė XX a. antroje pusėje. Istoriografinė pasirinktos temos medžiaga straipsnyje susisteminama, pasitelkiami ir kontekstiniai duomenys. Per karą emigravęs Jonas Balys Amerikoje tęsė savo tarpukariu pradėtus baladžių tyrimus, 1954 m. išleido Lietuvių pasakojamųjų dainų katalogą; sekė, kas vyksta Lietuvoje, rašė folkloristų darbų apžvalgas. Vokietijoje 1951 m. Erichas Seemannas paskelbė vokiečių ir lietuvių dainų ryšių tyrinėjimą, jame aptarė ir baladžių migravimo temą. Šiapus geležinės uždangos Pranė Jokimaitienė savo ruožtu reflektavo J. Balio, taip pat kitų kolegų darbus. Sovietmečiu išleistose monografijose balades šiek tiek aptarė Danutė Krištopaitė (1965), Jadvyga Čiurlionytė (1966), Donatas Sauka (1970). 1966 m. pasirodė Vladimiro Toporovo straipsnis, skirtas lietuvių baladžių struktūrai nagrinėti. 1968 m. išleista išsami P. Jokimaitienės studija įtvirtino mūsų folkloristikoje iki šiol kanoninę baladžių tyrinėjimų paradigmą. Šia apžvalga siekiama atskleisti, kaip būtent šiuo laikotarpiu lietuvių folkloristikoje įsitvirtino baladžių paradigma. Į lietuvių balades mestų „žvilgsnių“ mozaika minėtos paradigmos įsigalėjimą parodo kaip tapsmą, sujungusį kelių tyrinėtojų pastangas. Iš to meto mus pasiekia įžvalgos ar atskiri darbai, išliekantys aktualūs ir šiandienos baladžių tyrinėtojams. Raktažodžiai: baladės, Jonas Balys, Pranė Jokimaitienė, folkloristika, XX a. antra pusė. [Iš leidinio]

ENThis historiographic survey strives to demonstrate the considerable attention that the Lithuanian folk-ballads received in the second half of the 20th century. The historiographic material is presented systematically, while employing contextual data as well. Thus, Jonas Balys continued in emigration his interwar research of the ballads; in 1954 he published the catalogue of the “Lithuanian Narrative Folksongs”, and continued to keenly follow latest developments in Lithuania and review folklore studies. In Germany, Erich Seemann published in 1951 his research on the connections between the German and the Lithuanian folksongs, where he also discussed migration of ballads. On this side of the Iron Curtain, Pranė Jokimaitienė reflected on the works by Balys and other colleagues. In the monographs published during the Soviet-period, ballads were to some extent touched upon by Danutė Krištopaitė (1965), Jadvyga Čiurlionytė (1966), and Donatas Sauka (1970). In 1966, Vladimir Toporov published an article on the structure of the Lithuanian ballads. In 1968, a comprehensive study by Jokimaitienė was published, establishing in our folkloristics the canonic paradigm of ballad research, which has remained valid till the present day. The author of this article seeks to reveal the various ways of the paradigm of ballad research becoming entrenched in Lithuanian folkloristics during that time. The mosaic of approaches to Lithuanian ballads shows the prevalence of the above-mentioned paradigm as a process which several folklore researchers were engaged with. Insights and studies from that period have remained relevant to the contemporary ballad researchers. Keywords: ballads, Jonas Balys, Pranė Jokimaitienė, folkloristics, second half of the 20th century. [From the publication]

• Baladė apie baudžiamą dukterį: interpretavimo perspektyva / Modesta Liugaitė-Černiauskienė. Tautosakos darbai 2014, 48, p. 11-28.
• Folklorinė baladė anapus žanrinio apibrėžtumo / Modesta Liugaitė-Černiauskienė. Tautosakos darbai 2022, 63, p. 123-137.
• Lietuvių tautosakos mokslas XX amžiuje : tyrėjai ir jų darbai / Leonardas Sauka. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. 622 p.
• Literatūros mokslas ir kritika / Aušra Jurgutienė. Sovietmečio lietuvių literatūra : reiškiniai ir sąvokos / sudarytojai Algis Kalėda, Rimantas Kmita, Dalia Satkauskytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. P. 395-426.