Iš sovietinės dainotyros: tarp pasirinkimo ir prievolės

LTIki šiol sovietmečio lietuvių folkloristika tyrinėta dar per mažai. Paprastai dėmesio centre atsiduria tik pagrindinės anuomet vykdytų darbų kryptys ir jų rezultatai: dainologijos baruose tai dainų žanrų klasifikacinės sistemos sukūrimas, vadinamųjų kapitalinių tautosakos šaltinių – Lietuvių liaudies dainyno sąvado – rengimas ir leidyba. Kol kas beveik visai nesidomėta pačia sovietmečio folkloristų karta ar kurio nors pavienio jos atstovo moksline veikla, ypač individualaus pasirinkimo galimybėmis. Pernai minėtos tautosakininkės Pranės Jokimaitienės 100-osios gimimo metinės paakino jos folklorinius darbus patyrinėti būtent sovietinės ideologijos reikalavimų, kurie buvo keliami šiai sričiai, kontekstuose. Nors iš tikrųjų tai išskirtinis atvejis, kadangi prieškariu nepriklausomoje Lietuvoje augusios tautosakininkės biografija dėl įvairių priežasčių laikyta itin netinkama sovietiniam režimui. Todėl iš naujo perskaičius P. Jokimaitienės tautosakos publikacijas, rašytas sovietmečiu, gilinantis ir stebint jose galimų ideologinių įtampų lauką, tekstuose justi stiprios asmenybės, saikingai pasinaudojančios viešajam diskursui įprastu „vidinio cenzoriaus“ įrankiu, dvasia, kartu – gebėjimas nesileisti į jokius kompromisus su savo sąžine.Siūloma P. Jokimaitienės mokslo darbų interpretacija taip pat leidžia konstatuoti, jog ji, dirbdama pagal visoje Sovietų sąjungoje unifikuotą folkloro tyrimų programą, nieko nedarė paviršutiniškai – nei tirdama dainų kūrybą kaip socialinį ar meninį diskursą, nei rašydama tautosakos sklaidos tekstus. Dauguma folkloristės dainų interpretacijų gerai argumentuotos, pasižymi konstruktyvumu, o jos dainų samprata, modeliuojama iš filologinių prieigų, yra nepraradusi savo reikšmės ir dabartiniu lietuvių folkloristikos etapu. Raktažodžiai: sovietmetis, P. Jokimaitienė, poetė, tautosakininkė, dainotyra, ideologinė kontrolė, vidinis cenzorius. [Iš leidinio]

ENThe history of the Soviet folkloristics has been underresearched until now. Usually, attention in centered only on the main directions and results of the works carried out during that period. In these folksong studies, these include creating classification system for folksong genres, as well as editing and publishing so-called fundamental sources of folklore – the multivolume collection of the “Book of Lithuanian Folk Songs”. So far, the generation of the Soviet-period folklorists or research activities of its representatives, especially the options and alternatives that were available to them, have hardly been discussed, if at all. The 100th anniversary of Pranė Jokimaitienė, which was celebrated last year, encouraged to take a look at her folklore studies precisely in the context of the Soviet ideological demands, which were relevant to this sphere of research. However, her case is rather exceptional, since the biography of this scholar, who grew up during the interwar period in the independent Lithuania, was for various reasons completely inappropriate to the Soviet regime. Therefore, a fresh look at the folklore studies by P. Jokimaitienė written during the Soviet-period, and observations in the field of possible ideological tensions that can be discerned in them enables to identify a very strong person who, while moderately using the “inner censor” tool that was common in the public discourse, at the same time managed to resist any moral compromises.The interpretation of research works by P. Jokimaitienė proposed in the article allows us to draw a conclusion that, while following the unified Soviet program for folklore research, she never did anything superficially – both investigating the folksong composition as a social or artistic discourse and writing popular texts on folklore. Most of her arguments are well documented and constructive, while her notion of folksongs is based on philological assumptions and still relevant to the Lithuanian folkloristics today. Keywords: Soviet-period, P. Jokimaitienė, poet, folklorist, folksong research, ideological control, inner censor. [From the publication]

• Folkloras ir folklorizmas / Stasys Skrodenis. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 209 p.
• Folkloras ir politika: prigimtinės sąsajos ir įsišaknijusios stigmos / Lina Būgienė. Tautosakos darbai 2021, 61, p. 156-172.
• Laiko žymės "Dainyno" skelbimo istorijoje / Bronė Stundžienė. Tautosakos darbai 2021, 61, p. 141-155.
• Lietuvių liaudies dainynas. T. 9,[D.] 2 / Karinės-istorinės dainos. parengė Pranė Jokimaitienė ; melodijas parengė Aušra Žičkienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1995. 638 p.
• Lietuvių tautosakos mokslas XX amžiuje : tyrėjai ir jų darbai / Leonardas Sauka. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. 622 p.
• Minties kolektyvizacija : cenzūra sovietų Lietuvoje / Arūnas Streikus. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2018. 437 p.
• Pranutės Aukštikalnytės-Jokimaitienės sugrįžtantys tekstai: skaudūs pokario liudijimai / Aurelija Mykolaitytė. Žiemgala. 2018, Nr. 1, p. 10-14, 71.
• Sovietmečio literatūros iššūkis / Dalia Satkauskytė. Tarp estetikos ir politikos: lietuvių literatūra sovietmečiu / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Dalia Satkauskytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. P. 7-24.
• Stagnacija / Jūratė Sprindytė. Sovietmečio lietuvių literatūra : reiškiniai ir sąvokos / sudarytojai Algis Kalėda, Rimantas Kmita, Dalia Satkauskytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. P. 52-73.
• Tarp istorijos ir dabarties : literatūra, atsiminimai, publicistika / Vanda Zaborskaitė. Vilnius : [Tyto alba], 2002. 733 p.