Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu

LTStraipsnyje daugiausia struktūriniu atžvilgiu nagrinėjami determinatyviniai XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos ir sveikatos tematikos publikacijų terminai dūriniai, kurie (arba tik jų reikšmės) nefiksuoti LKŽe, – aptariamas vienas tų dūrinių darybos tipas – dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu – ir jo struktūriniai modeliai, aiškinamasi, kokius dalykus pavadina dūriniai, kokios pirmųjų sandų reikšmės, sandų jungimo būdai, svarstomi probleminiai sandų santykio, pamatinių žodžių parinkimo ir kiti susiję klausimai. Tiriamiesiems dūriniams būdingi D + D, B + D, V + D, P + D struktūriniai modeliai. Produktyviausi dūriniai, kurių abu sandai yra daiktavardžiai. Dažniausiai durinių abiejų sandų pamatas ir jų santykis yra lengvai suvokiamas, termininės reikšmės išplaukia iš darybinių reikšmių, todėl nesunkiai identifikuojamos. Dūriniai įvardija kūno dalis, organus ir ligas. Tačiau kai kurių dūrinių sandų pamatus keblu pagrįsti, galima keleriopai traktuoti sandų sąsają arba išvis sunku ją apibūdinti. D + D struktūrinio modelio pirmaisiais sandais dažniausiai nurodomas priklausymas ir rūšies sąvoka, o B + D, V + D - ypatybė. D + D struktūrinio modelio dūrinių sandai daniausiai siejami su jungiamaisiais balsiais (vyrauja balsis -a-), nei be jų, o B + D, V + D ir P + D, atvirkščiai – abu sandai daugiausia siejami be jungiamųjų balsių. Esminiai žodžiai: medicina, terminas, determinatyvinis dūrinys, darybos tipas, struktūrinis modelis, termininė reikšmė, darybinė reiksmė. [Iš leidinio]

ENThe article takes a predominantly structural approach in analysing the determinatyve compound terms from medical and healthcare publications of the late 19th - early 20 th century, which (or the meanings of which) were not recorded in 'The Dictionary of the Lithuanian Language'. It focuses on a peculiar type of formation of the said compounds, i. e., compounds with the noun as the second component, and its structural models; it aims to find out what is designated by compounds, what meanings are conveyed by the first components and in what ways these components are combined; it also discusses the problematic questions of relationship between the components, the choice of base words, etc. The compound terms under analysis demonstrate the following structural models: D + D, B + D, V + D, P + D (where D stands for noun, B stands for adjective, V stands for verb and P stands for preposition). The most productive compounds are with nouns as their both components. As a rule, the base word of the two components and their relationship are easy to identify; their terminological meanings derive from their word-formation meanings, and they are therefore easily identifiable. Compound terms denote body parts, organs and diseases. However, the base words of certain components are difficult to explain; the relationship between components can be interpreted in different ways or it is difficult to describe altogether. The first components of the D + D structural model usually designate belonging and the concept of type/kind, whereas the B + D and V + D structural models express a feature. The components of the D + D structural model are more commonly combined by means of linking vowels (where the vowel -a- takes the lead), whereas in the case of the B + D, V + D and P + D structural models, on the contrary, both components are usually combined without linking vowels.Keywords: medicine, term, determinative compound, formation type, structural model, terminological meaning, word-formation meaning. [From the publication]

• 1918-1940 m. statybos terminijos dūrinių darybos polinkiai / Lina Rutkienė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (24 p.).
• Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai / Rita Miliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 246 p.
• Dabartinės technikos mokslų kalbos leksikos hibridizacija / Vaida Buivydienė, Lina Rutkienė. Baltu filoloģija. 2016, t. 25, nr. 1, p. 5-20.
• Daiktavardžių dūryba vokiškuose XVII-XVIII a. baltų kalbų žodynuose / Bonifacas Stundžia, Dalius Jarmalavičius. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 374 p.
• Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai / Jolanta Vaskelienė. Žmogus ir žodis. 2013, 1, p. 206-214.
• Hibridiniai statybos terminijos dūriniai su klasikiniais prepoziciniais sietiniais kamienais / Lina Rutkienė. Terminologija. 2019, 26, p. 140-161.
• Lietuviški blakių pobūrio vardai / Albina Auksoriūtė. Terminologija. 2016, 23, p. 175-194.
• Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai Aplinkos apsaugos žodyne EnDic2004 / Solvita Labanauskienė. Terminologija. 2009, 16, p. 93-114.
• L. Ivinskio mineralogijos naujadarai / Albina Auksoriūtė. Terminologija. 2001, 8, p. 95-111.
• Naujieji dekoratyvinių augalų genčių vardai / Albina Auksoriūtė. Terminologija. 2015, 22, p. 61-77.
• Statybos terminijos dūriniai: formavimasis ir raida : disertacija / Lina Rutkienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021. 227 p.
• Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius / Lina Rutkienė. Terminologija. 2017, 24, p. 164-176.
• Sudurtiniai elektrotechnikos terminijos būdvardžiai / Robertas Stunžinas. Terminologija. 2004, 11, p. 52-69.
• Sudurtiniai vertiniai būdvardžiai lietuvių politechnikos terminijoje / Angelė Kaulakienė. Terminologija. Terminografija. Terminija / Angelė Kaulakienė. Vilnius: Technika, 2014. P. 224-232.
• Sudurtinių lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų darybos ypatumai / Solvita Labanauskienė. Terminologija. 2010, 17, p. 54-67.
• V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai / Asta Mitkevičienė. Terminologija. 2004, 11, p. 119-144.
• XVII-XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika / Palmira Zemlevičiūtė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 516 p.
• Žodžių darybos teorija / Vincas Urbutis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 391 p.