LTLiteratūros istorijai ir atskirų autorių biografijai svarbu analizuoti autoriaus reputaciją ir ją formavusius veiksnius. Tyrimo tikslas – atsekti, kaip per dešimtmetį formavosi Tomo Venclovos reputacija Lietuvos rusakalbėje periodikoje. Laikotarpio pradžioje Venclovos reputaciją formavo tekstai, kurių dalis pasirodė spaudoje ne Lietuvoje kitomis kalbomis gerokai anksčiau. Autoriaus apibūdinimai buvo grindžiami anksčiau įgytu jo, kaip mokslininko, poeto, disidentinio judėjimo dalyvio, autoritetu. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpiu Venclova pasirodydavo kaip viešasis intelektualas ir neigiamų politinio, socialinio, kultūrinio gyvenimo reiškinių kritikas. Ėmė tvirtintis jo, kaip poeto, artimo Czesławui Miłoszui ir Josifui Brodskiui, reputacija. Pierre’o Bourdieu analitinio aparato terminais, Venclovos atvejis ypatingas tuo, kad jis reiškėsi kaip trijų skirtingų laukų – literatūros (poetas, vertėjas, literatūros kritikas), mokslo (literatūrologas), politikos ir visuomeninio gyvenimo (visuomenės veikėjas ir publicistas) – agentas. Raktažodžiai: Tomas Venclova, literatūrinė reputacija, rusų spauda Lietuvoje, publicistika. [Iš leidinio]
ENThe analysis of author’s literary reputation and the factors that shaped it are important for the history of literature and biography of individual authors. This article aims to examine the evolution of Tomas Venclova’s reputation in the Russian-language periodical press in Lithuania over a decade. At the beginning of the period in question, texts, some of which were published in other languages outside Lithuania much earlier, shaped Venclova’s reputation. The author was characterized using properties assigned to him previously, that of a scholar, poet, and dissident. During the period of restoration and consolidation of Lithuania’s independence, Venclova acted as a public intellectual and critic of political, social, and cultural life. At the same time, his reputation as a poet, whose poetry was compared to the verses of Czesław Miłosz and Joseph Brodsky, received more and more validation. In terms of Pierre Bourdieu’s analytical apparatus, the peculiarity of Venclova’s case is that he was acting as an agent of three different fields: literary (poet, translator, and literary critic), scientific (literary scholar), and political (public figure and essayist). Keywords: Tomas Venclova, literary reputation, Russian press in Lithuania, journalism. [From the publication]