Šiuolaikinė literatūros kritika: demokratizacijos iššūkiai

LTStraipsnio tikslas yra aptarti šiuolaikinės lietuvių literatūros kritikos formas bendresniame kultūrinių procesų kontekste. Dabartinė situacija, kurią vis dar linkstama apibūdinti kaip krizę, yra sąlygota ne tik nacionalinio literatūros lauko struktūros, istorinės raidos specifikos ar vietinės kultūros politikos, bet ir universalių veiksnių, tokių kaip profesionaliai literatūros kritikos veiklai apskritai būdingas episteminis, socialinis ir institucinis neapibrėžtumas bei vadinamoji kultūros demokratizacija, kurią ypač paspartino socialinių tinklų atsiradimas. Socialiniai tinklai suteikia galimybę vertinimus išsakyti visiems, išklibina nusistovėjusias kritinio vertinimo hierarchijas ir pagilina autoritetų krizę, o tai drauge su meritokratinio modelio įsigalėjimu žiniasklaidoje ir leidybos komercializacija sudaro sąlygas rastis naujiems kalbėjimo apie literatūrą būdams, arba vadinamajai neprofesionaliai literatūros kritikai. Remdamasi naujojo formalizmo teorija, aptariu pagrindines lietuviškos profesionalios ir neprofesionalios kritikos rūšis, jų galimybiškumą (affordances), numatantį kritikos kultūrinio ir socialinio panaudojimo būdus. Raktažodžiai: literatūros kritikos krizė, profesionali literatūros kritika, neprofesionali literatūros kritika, socialinės medijos, galimybiškumas. [Iš leidinio]

ENThe aim of this article is to discuss the forms of contemporary Lithuanian literary criticism in the context of more general cultural processes. The current situation, which still tends to be described as crisis, is brought about not only by the structure of the national literary field, the specifics of its historical development, or the local cultural policy, but also by universal factors, such as the epistemic, social, and institutional uncertainty that characterises professional literary criticism in general, and the so-called democratisation of culture, which has been accelerated by the emergence of social networks. The latter provide an opportunity for everyone to express their value judgements, disrupting the established hierarchies of critical evaluation and deepening the crisis of authority. This factor together with the meritocratic model that has taken root in the media, along with the commercialisation of publishing policy creates the conditions for the emergence of new ways of talking about literature, or what is known as ‘nonprofessional literary criticism’. Drawing on theory of New Formalism, I discuss the main types of professional and non-professional literary criticism, and their affordances, which foresees the social and cultural uses of literary criticism. Keywords: crisis of literary criticism, professional literary criticism, non-professional literary criticism, social media, affordances. [From the publication]

• Ar norėtumėt pasimatuoti imperatorės suknią? : recenzija / Živilė Nedzinskaitė. Naujasis Židinys - Aidai. 2019, Nr. 8, p. 61-63.
• Grožinės literatūros recenzija Lietuvoje XXI amžiuje : komunikacinis aspektas : disertacija / Eugenija Valienė. Kaunas, 2016. 234 p.
• Ištrūkimas iš fabriko / Rimantas Kmita. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 291 p.
• Laiko įkaitė ir partnerė: lietuvių literatūros kritika, 1945-2000 / Elena Baliutytė. Vilnius : LLTI, 2002. 295 p.
• Rašytojo socialumas : lietuvių rašytojų savivoka XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje / Loreta Jakonytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. 254 p.
• Skonio politika nepriklausomoje Lietuvoje : literatūros tekstų kritika ir leidyba : disertacija / Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Vilnius, 2016. 1 pdf (257 p.).
• Vertybių ir vertinimo problema Heideggerio filosofijoje / Dalius Jonkus. Problemos. 2017, t. 91, p. 87-98.