Senovės Lietuvos paveikslas XX a. I pusės latvių literatūroje

LTSenovės Lietuvos paveikslas XX a. I pusės latvių grožinėje literatūroje dažniausiai atskleidžiamas ne tiesiogiai Lietuvos istorijai, bet senajai Latvijos istorijai skirtuose įvairių žanrų ir įvairios meninės kokybės kūriniuose. Daugiausia tokių kūrinių yra apie pietinėje Latvijos dalyje gyvenusias gentis: sėlius, ypač žiemgalius, kurių istorija sunkiai atskiriama nuo lietuvių istorijos. Skirtingai nei XIX a. latvių rašytojų kūryboje, XX a. senieji lietuviai jau nebėra vaizduojami vien romantiškai, kaip herojiški bendragenčiai baltai, bet ir kaip galinga priešiška jėga, kelianti pavojų Latvijos žemėms. Dominuoja istorinę tikrovę pačiais bendriausiais kontūrais atitinkantis senosios Lietuvos vaizdas, bet jame esama ir daug autorinės išmonės (pvz., rašoma apie nebūtas „lietuvių princeses“, nerealistiškai išplečiamos XIII a. Lietuvos ribos ir panašiai). Lietuvos senovės realijos – istoriniai vardai, įvykiai – kūriniuose paprastai pateikiamos be papildomų paaiškinimų, o tai liudija nuostatą ir pasitikėjimą, kad tuometis skaitytojas turi pakankamai šios srities informacijos. Raktažodžiai: senovės Lietuva, žiemgaliai, paveikslas, istorinė tikrovė, fikcija. [Iš leidinio]

ENThe image of ancient Lithuania in Latvian fiction of the first half of the 20th century is usually revealed through works of various genres and uneven artistic quality depicting the ancient history of Latvia and not the history of Lithuania directly. Nearly all such literary pieces are on the tribes that lived in the southern part of Latvia: the Selonians, and especially the Semigallians, whose history is inseparable from Lithuanian history. Unlike the works of 19th-century Latvian authors, 20th-century works no longer depict ancient Lithuanians only in a romantic way, as heroic people that belonged to the same Baltic tribe, but as a powerful and hostile force that threatened the Latvian lands. The image of ancient Lithuania containing the most common historical characteristics prevails; however, it also contains a lot of authorial invention (e.g. the authors write about imaginary “Lithuanian princesses,” or they expand the boundaries of 13th-century Lithuania in an unrealistic way, etc.). The realities of ancient Lithuania, e.g. the historical names and events, are usually presented without any further explanation, which is a sign of an attitude and belief that the reader of the time had sufficient information on the subject. Keywords: ancient Lithuania, Semigallians, image, historical reality, fiction. [From the publication]