Mobingo paplitimas įmonių socialinę atsakomybę įgyvendinančiose ir siekiančiose įgyvendinti organizacijose

LTTyrimo aktualumas. Mobingas yra organizacinė – vadybinė problema, kurios metu darbuotojas patiria psichologinį smurtą, siekiant jį psichologiškai "palaužti" ir/arba pašalinti iš organizacijos. Mobingas dar kitaip vadinamas psichologiniu teroru ir pasireiškia įvairaus pobūdžio veiksmais, organizacijoje veikdamas kaip destruktyvi jėga, griaudamas darnią, pozityvią aplinką ir keisdamas ją į slogią bei streso kupiną atmosferą. Laiku nesiimant veiksmų, mobingas gali tapti savita organizacijos kultūros dalimi, jo poveikis – ilgalaikiu, ir nepaisant to, kad vienas spaudimo neatlaikęs asmuo palieka organizaciją, atsiranda kitas asmuo, kuriam ir vėl taikomi tie patys puolimo veiksmai. Organizacijose, kuriose neskiriama pakankamai dėmesio mobingo prevencijai, kur kas didesnė darbuotojų kaita, dažniau skundžiamasi psichosomatiniais negalavimais, mažėja darbo našumas, prastėja darbo kokybė, lėčiau kyla darbuotojų kvalifikacijos lygis (Eičinas, 2005; Vveinhardt, 2011). Darbuotojas, patiriantis mobingą, susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, jaučia nuolatinį stresą ir nuovargį, nebegali kokybiškai atlikti savo darbo, pradeda abejoti savimi ir savo kompetencija, prastėja jo asmeninio gyvenimo kokybė, kai kuriais atvejais patiriama ir materialinė žala. Po išėjimo iš darbo auką, dar ilgai kamuoja psichologinės problemos, taip pat retais atvejais pasitaiko ir savižudybių (Pompili, 2008; Sloan ir kt., 2011).Organizacijos, kurios puoselėja socialinę atsakomybę yra laikomos pavyzdžiu kitoms organizacijoms, dėl savo tikslų tobulėti ir gerinti padėtį ne tik organizacijos viduje, bet ir už organizacijos ribų. Šiose organizacijose vyrauja motyvuojanti, pozityvi aplinka, tačiau net ir čia neapsieinama be įvairių mobingo raiškos formų (Vveinhardt, 2009). Organizacijose, kuriose plėtojama socialinė atsakomybė, didelis dėmesys skiriamas pačiam darbuotojui. Investuojama į geresnes darbo sąlygas, bei aplinką, rūpinamasi įvairiapusiu ugdymu, fizine, bei psichologine sveikata, taip pat siekiama užkirsti kelią destruktyviems darbuotojų tarpusavio santykiams. Socialiai atsakingų įmonių viduje, dėl kuriamų gerų darbo sąlygų ir teigiamo požiūrio į darbuotoją, mobingas turėtų būti ženkliai retesnis reiškinys, todėl šio tyrimo problema keliama klausimu - kokie mobingo veiksniai labiausiai paplitę Lietuvos organizacijose ir kaip ĮSA padeda užtikrinti jų prevenciją? Tyrimo tikslas: nustatyti mobingo paplitimą įmonių socialinę atsakomybę įgyvendinančiose ir siekiančiose įgyvendinti Lietuvos organizacijose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa. [Iš Įvado]

ENThe aim of the research: to identify prevalence of mobbing in Lithuanian organizations implementing and seeking to implement corporate social responsibility. To achieve the objective, study data was collected by conducting a questionnaire survey. A total of 301 randomly selected respondents participated in the study. The results of the study are presented in statistical expression and interpreted in order to identify the most common factors of mobbing in organizations, assessing organizations in accordance to the corporate social responsibility status and the sector in which the organization operates. [From the publication]

• Integrated actions for decrease and/or elimination of mobbing as a psychosocial stressor in the organizations accessing and implementing corporate social responsibility / Jolita Vveinhardt, Martin Grancay, Regina Andriukaitiene. Inžinerinė ekonomika. 2017, 28 (4), p. 432-445.
• Mobingo kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose poveikis organizacijos klimatui / Jolita Vveinhardt. Verslas: teorija ir praktika. 2009, t. 10, Nr. 4, p. 285-297.