Šiaulių regiono bibliotekos sėkmingo senėjimo politikos įgyvendinime

LTSėkmingas senėjimas priklauso nuo vyresnio amžiaus žmonėms sudaromų galimybių gauti reikiamas paslaugas bendruomenėje. Tai apima prieigos prie sveikatos, aptarnavimo, poilsio bei laisvalaikio praleidimo paslaugų užtikrinimą, viešojo transporto, gyvenamųjų erdvių ir viešąsias paslaugas teikiančių institucijų aplinkos pritaikymą (Nieboer, Cramm, 2018). Bendruomenių pasirengimą sėkmingo senėjimo galimybių sudarymui tyrė tokie autoriai kaip C. A. Emlet, J. T. Moceri (2012), T. Lowen, M. T. Davern, S. Mavoa, K. Brasher (2015), K. Black, A. Badana ir K. Hyer (2016), M. Levasseur ir kt. (2017), S. Teixeira (2020) bei X. Zhang, M. E. Warner ir E. Wethington (2020), nagrinėdami svarbiausius amžiui draugiškų bendruomenių aspektus, galinčius ne tik paskatinti senjorų įsitraukimą į visuomenę, bet ir sudaryti galimybes aktyvesniam senjorų naudojimuisi viešosiomis paslaugomis. Kaip pastebi L. Golovatîi (2018), sėkmingas senėjimas didele dalimi priklauso ir nuo bendruomenėse veikiančių viešųjų institucijų prieinamumo, jų teikiamų paslaugų įvairovės ir galimybių jomis nevaržomai naudotis sudarymo vyresnio amžiaus žmonėms. Vienos tokių institucijų – tai viešosios bibliotekos. Kaip pastebi bibliotekų vaidmenų ir veiklų įvairovę tyrę autoriai B. Yılmaz, N. Cevher (2015), L. Juchnevič (2016), A. Pečeliūnaitė (2017), T. Pressley (2017), L. Appleton, H. Hall, A. S. Duff ir R. Raeside (2018), K. Kulikauskienė (2019), šiandieniame pasaulyje bibliotekos tampa bendruomenės centrais, kuriuose vykdomos mokymosi visą gyvenimą, kultūrinės, informacinės bei edukacinės veiklos, į jas įtraukiant visus žmones – pradedant vaikais ir baigiant senjorais. Todėl bibliotekos, būdamos bendruomenės susibūrimo vietomis ir siūlydamos platų spektrą nemokamų ir visiems prieinamų paslaugų, gali prisidėti prie senjorų informacinių.ų, kultūrinių, mokymosi visą gyvenimą bei socialinių poreikių tenkinimo. Pasauliniu mastu apytiksliai 10 000 suaugusiųjų kasdien sulaukia 65 metų, o šis skaičius kasmet didėja. Todėl viešųjų bibliotekų paslaugų senjorams plėtojimas yra globali tendencija, aktuali bibliotekoms visame pasaulyje ir reikalaujanti bibliotekų paslaugų, technologinės įrangos bei informacinių išteklių pritaikymo (Horton, 2019). Bibliotekų paslaugas senjorams tyrė P. Prasad (2009), C. Hughes (2017), S. Sikes (2019), J. Horton (2019) ir kt., pabrėždami, kad senėjanti visuomenė lemia bibliotekų veiklos ir paslaugų pokyčius bei reikalauja naujų, į senjorus orientuotų, paslaugų kūrimo. Senėjančios visuomenės tendencijos stebimos ir Lietuvoje - mūsų šalyje 65 metų ir vyresnių asmenų skaičius per pastaruosius 3 metus padidėjo 0,7 proc., o vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje sudaro apie 19,9 proc. nuo viso gyventojų skaičiaus (LR Statistikos departamentas, 2020). Vis didėjantis senjorų skaičius lemia sąlygų sėkmingam senėjimui sudarymo ir viešųjų institucijų paslaugų šiai tikslinei grupei pritaikymo būtinybę. Sėkmingo senėjimo politika reglamentuojama šiuose svarbiausiuose pasaulio, ES ir Lietuvos dokumentuose: PSO globalių senėjimui palankių miestų kūrimo gide (2007), Europos 2012–2020 metų sveiko senėjimo strategijoje ir veiksmų plane (2012), PSO globalioje strategijoje ir veiksmų plane senėjimui ir sveikatai (2017), Lietuvos pažangos strategijoje "Lietuva 2030" (2012) bei LR demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategijoje (2018), kurių įgyvendinimas aktualus visoms viešąsias paslaugas teikiančioms institucijoms, tarp jų ir viešosioms bibliotekoms. Šių dokumentų nuostatos įpareigoja bibliotekas patenkinti senjorų informacinius, kultūrinius ir mokymosi visą gyvenimą poreikius.užtikrinti paslaugų įvairovę ir prieinamumą bei skatinti kiek įmanoma aktyvesnį senjorų naudojimąsi bibliotekų paslaugomis. Tačiau, lyginant su kitomis vartotojų grupėmis, senjorų sutelkimas Šiaulių regiono bibliotekose yra beveik du kartus mažesnis - 2019 metais bendras šio regiono bibliotekų gyventojų sutelkimo procentas siekė 23 proc., o senjorų - tik 13 proc.1 Tai rodo, kad senjorai yra nepakankamai įtraukiami į bibliotekų veiklas. Todėl yra aktualu tirti senjorų poreikius bibliotekų paslaugoms, taip prisidedant prie bibliotekų paslaugų ir senjorų poreikių atitikties didinimo, galinčio paskatinti aktyvesnį senjorų naudojimąsi bibliotekų paslaugomis. Straipsnyje nagrinėjama mokslinė problema gali būti pristatoma šiais klausimais: kokios bibliotekų paslaugos yra aktualiausios senjorams? Kokias paslaugas turėtų tobulinti bibliotekos, siekdamos paskatinti aktyvesnį senjorų įsitraukimą į bibliotekų veiklas ir taip prisidėti prie sėkmingo senėjimo politikos įgyvendinimo Lietuvoje? 2019 m. atlikto Šiaulių regiono viešųjų bibliotekų tyrimo objektas – bibliotekų paslaugos senjorams. Šio straipsnio tikslas – analizuojant tyrimo rezultatus įžvelgti Šiaulių regiono bibliotekų paslaugų senjorams tobulinimo galimybes, atliepiant senjorų poreikius ir Valstybės politiką sėkmingo senėjimo užtikrinime. Uždaviniai: 1) atlikus mokslinių šaltinių analizę ištirti pagrindines bibliotekų veiklų, siejamų su paslaugomis senjorams, sritis; 2) remiantis empirinio tyrimo duomenimis, įvertinti Šiaulių regiono bibliotekų teikiamų paslaugų ir senjorų poreikių atitiktį bei ištirti bibliotekų paslaugų tobulinimo galimybes šiai tikslinei grupei [...]. [Iš Įvado]

ENPublic library services aimed at seniors are inseparable from the successful implementation of the aging policy, which is regulated in global, EU and Lithuanian legal and strategic documents. Public libraries play an important role in the implementation of a successful aging policy, as they differ from other public institutions, because they have a wide and welldeveloped network of institutions, operate even in the smallest towns, and are open and accessible to all people. The wide variety of free services allows libraries to meet the different needs of seniors. Libraries can contribute to the informational, cultural, lifelong learning and social needs of seniors by giving them access to information resources, cultural, educational and informational events, and involving them in community activities. In order to contribute to the conditions for successful aging and to provide services that meet the needs of seniors, libraries should improve the environment, investigate the needs of seniors, involve them in service development and implementation activities, motivate them to engage in new activities and actively communicate information oriented towards this user group. [From the publication]

• Bibliotekų veiklos ir bendruomenės narių gyvenimo kokybės sąsajos: nepriklausomas Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų tyrimas / Angelė Pečeliūnaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2018, Nr. 9 (2), p. 61-87.
• Socialiai įtraukios bibliotekos samprata besikeičiančioje visuomenėje / Kristina Kulikauskienė. Socialiniai tyrimai. 2019, t. 42, Nr. 1, p. 67-78.
• Šiuolaikiniai bibliotekos konceptai tinklaveikos visuomenėje: kontekstas ir požiūriai / Laura Juchnevič. Informacijos mokslai. 2016, t. 74, p. 95-114.