"Protų atitekėjimas" į Lietuvą: asmenų iš trečiųjų šalių socioekonominė integracija

LTTarptautinis asmenų mobilumas sąlygoja populiacijos kitimą, rezultate – adaptacinių priemonių pritaikymo būtinybę. Aktualumą žadinantis ir keliantis klausimas – kaip didėjant imigracijos mastams Lietuvoje, pritaikyti integracines priemones iš svetur atvykusiems asmenims? Natūralu, kad vienas svarbiausių adaptacinių įgalinimo iššūkių imigrantams tampa (socio) ekonominė integracija, kuri yra viena pagrindinių aspektų siekiant išvengti marginalizacijos visuomenės rėmuose (Varvin, 2017). Bloemraad (2007) pabrėžia socioekonominės integracijos esmę ir teigia, jog išsilavinimas, įsitraukimas į darbo rinką ir gaunamos pajamos yra itin svarbūs integruojantis šalyje asmenims iš trečiųjų šalių. Ypatingą edukacijos arba kitaip išsilavinimo svarbą išskiria Hout (2012), teigdamas, kad tai yra fundamentalus ekonominės sėkmės rodiklis. Socioekonominiame kontekste, asmenų iš trečiųjų šalių integracijos problematikai pagrįsti vertėtų išskirti užsienio autorius analizavusius imigraciją bei paraleliai atsirandančias integracijos problemas. Antros kartos imigrantų socioekonominės integracijos patirtis Izraelyje tyrė Amit (2010), analogišką mokslinę problemą nagrinėjo Duncan ir Trejo (2018) apžvelgdami Jungtinių Amerikos valstijų atvejus. Meksikiečių socioekonominės integracijos aspektus apžvelgė Bachmeier, Brown, Van Hook ir Leach (2013). Imigrantų integracijos į darbo rinką klausimus savo šalyse kėlė Janska ir Bernard (2018), analizuodami ukrainiečių ir vietnamiečių imigrantų mobilumą ir asimiliaciją Čekijos Respublikoje; Valenta ir Drbohlav (2018) koncentruodamiesi į aukštos kvalifikacijos migrantus iškėlė trečiosios studijų pakopos ukrainiečių studentų Čekijoje atvejį.Ukrainiečių imigracijos ypatumus į Lenkiją tyrė Szczepanik ir Tylec (2016), ukrainiečių ir rusų imigracines tendencijas analizavo Lesinska (2015), o migrantų srautus į Europos Sąjungą, kaip bendrą vienetą – Fedyuk ir Kindler (2016). Strielkowski, Tumanyan, Kalyugina (2016), Salaris ir Tedesco (2019) pasisakė migracinių procesų bei asmenų iš trečių šalių, integracijos į darbo rinką ir integracijos klausimais. Lietuvoje dažniausiai apžvelgiamos tik imigracinės statistinės reikšmės, tačiau stinga asmenų iš trečiųjų šalių socioekonominės integracijos tyrimų tiek teoriniame tiek praktiniame lygmenyje, kadangi imigracijos prognozės – didėjančios (Lietuvos užimtumo 2019 m. tendencijos ir ateities prognozės, 2020). Visgi, gausėjant imigruojančių ne Europos Sąjungos piliečių skaičiui, problematiška tema tampa būtent atvykėlių integracija, šiuo atveju pasirinkta aukštos kvalifikacijos darbuotojų socioekonominė integracija, kaip itin menkai analizuota ir tirta Lietuvoje. Tyrimo objektas – aukštos kvalifikacijos asmenų iš trečiųjų šalių integracija Lietuvoje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti aukštos kvalifikacijos asmenų iš trečiųjų šalių integraciją socioekonominiame kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti "protų tekėjimo" sampratas. 2. Apžvelgti imigracijos politiką ir tendencijas Lietuvoje. 3. Išskirti aukštos kvalifikacijos asmenų iš trečiųjų šalių, socioekonominės integracijos prielaidas. "Protų tekėjimo" aptarimui naudota mokslinės literatūros analizė, kaip pagrindas kvalifikuotų asmenų iš trečiųjų šalių sąvokų teoriniam pažinimui.Antrinių statistinių duomenų analizės pagalba, apžvelgtos imigracijos politikos gairės, akcentuojant aukštos kvalifikacijos asmenų imigracinius klausimus, pateiktos statistinės imigracijos srautų reikšmės, paminėti pastarųjų metų Migracijos Departamento ir Užimtumo tarnybos išduoti leidimų bei sprendimų duomenys. Galiausiai, išskirtos teorinės aukštos kvalifikacijos asmenų iš trečiųjų šalių, socioekonominės integracijos prielaidos, remiantis mokslinės literatūros analize. [Iš Įvado]

ENThe matter of brain migration is of unsealed importance in today’s society, probably will not be less relevant in the future. Migration as the phenomenon itself is constant, only statistics of the movement and the geographical direction of the persons movement observed. The purpose of the article is to show the socio-economic integration of highly qualified persons or otherwise "minds", who immigrated to the Republic of Lithuania from non-European Union countries. Firstly, conceptualized the theoretical background of the concept "brain drain", then immigration policy and statistical trends are examined to measure the scale of immigration flows of persons from third countries into the Republic of Lithuania. Concretized and summarized the overview of the legal framework and analysis of secondary data. The conclusions reveal the aspects of socio-economical integration of persons from the third countries and shows positive factors for successful integration. [From the publication]

• Migrantų gyvenimas Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir migrantų patirtys / Vida Beresnevičiūtė, Tadas Leončikas, Karolis Žibas. Etniškumo studijos. 2009, Nr. 2, p. 77-110.
• Visuomenės nuostatos imigracijos atžvilgiu ir jų atsiradimo prielaidos / Giedrė Blažytė. Etniškumo studijos. 2015, Nr. 1, p. 107-134.