Vyskupas Antanas Karosas - sunkių išbandymų piligrimas

LTLietuvai XX amžius buvo įvairių istorinių kataklizmų, paveikusių visuomenės raidos procesus, valstybės kūrimosi, griuvimo ir naujo prisikėlimo įvykius, metas. Šiame istoriniame kontekste matome du pasaulinius karus, Rusijos carinės imperijos griūtį ir jos pavergtų valstybių išsiveržimą į laisvę, naujos sovietinės agresyvios valstybės, vadintos Tarybų Sąjunga, susikūrimą ir jos politiką, galiausiai didelius pokyčius amžiaus pabaigoje, kai vėl išaušo laisvė daugeliui tautų. Gana ryškūs procesai vyko ir socialinių santykių, žmogaus teisių, religijos įtakos visuomenei srityse. Visuose šiuose įvykiuose dalyvavo asmenys, darantys tiems procesams įtaką. Lietuva XX amžiuje taip pat išgyveno karus, okupacijas, nepriklausomos Respublikos laikotarpį su visomis politinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo spalvomis. Minėtame amžiuje Lietuvoje nestokota iškilių asmenybių, aktyviai dalyvavusių žadinant tautos religinį ir nacionalinį sąmoningumą, kuriant ir stiprinant valstybės nepriklausomybę. Katalikų Bažnyčia šiuose įvykiuose nebuvo nuošalyje. Vien 1918 metų Vasario 16-osios aktą pasirašė keturi kunigai. Viena iš ryškiausių XX amžiaus asmenybių buvo Seinų, vėliau Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas. Gaila, bet jam nėra skirta pakankamai dėmesio istorinių tyrinėjimų lauke. Tokia situacija, be abejo, esanti pirmiausia dėl pačio pirmojo - euristinio darbo etapo problematikos: Seinų vyskupijos archyvai pateko į Lenkiją (Lomžą), tačiau ten nėra Antano Karoso asmens bylos; Punske, kur neilgai vyskupas gyveno, yra tik keliolika lapų (vyskupo raštai), o Vilkaviškio vyskupijos archyvas dingo baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Pokariu mirus vyskupui Karosui vyskupiją valdė kanauninkas Vincentas Vizgirda.Jį sovietiniams pareigūnams areštavus buvo paimtas archyvas ir iki šiol nėra aiškus jo likimas. Tiesa, kažkiek dokumentų galima rasti Rusijoje1. Tačiau jie susiję su XX a. pradžia - Karoso paskyrimu vyskupu ir Pirmojo pasaulinio karo metais. Suvalkų archyve esminių dokumentų, susijusių su vyskupu Karosu, irgi nėra. Negausu ir naratyvinių šaltinių. Tiesa, randame fragmentiškus pasakojimus amžininkų raštuose, kaip antai Mykolo Krupavičiaus, Justino Staugaičio prisiminimuose. Visgi šie atskiri vyskupo Karoso paminėjimai spausdintose knygose neleidžia sudėlioti viso jo asmenybės paveikslo ir nuveiktų darbų aprašymo. Šiame darbe panaudoti autoriaus straipsniai jau skelbti Punske leidžiamame Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštyje „Terra Jatwezenorum". Tai: Vyskupas Antanas Karosas Punske: pabėgėlis ar tremtinys?, Vyskupas Antanas Karosas Marijampolėje (1920-1926 metai), Vyskupo Antano Karoso veikla Vilkaviškyje 1926-1940 metais, Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas okupacijų metais. Knygoje keliamas klausimas, kas ir koks buvo daugeliui mažai žinomas vyskupas Karosas. Ir visgi vyskupas nėra tas žmogus, kuris galėtų būti užmirštas. Jis juk buvo Žemaičių kunigų seminarijos rektorius Kaune, Lucko Žitomiro vyskupas pagalbininkas, Seinų ir galiausiai Vilkaviškio vyskupas, nors amžininkų vertintas nevienareikšmiai: viena vertus, per daug pasyvus, kita vertus - per gyvenimą daug nuveikęs. [Iš teksto, p. 5-6]

ENThe Catholic Church has been led by bishops since its founding. Thus, the hierarchical structure in the Church is natural and irrevocable. Usually, the actual head of each diocese is a bishop appointed by the Pope. The story of the Catholic Church in Lithuania presents many prominent pastors who have been extremely important for the awareness of the nation faith, and often for national identity. One of such pastors was Antanas Karosas, the bishop of Seinai and later of Vilkaviškis. It is unfortunate, but he is not given enough attention in the field of historical studies. One of the problems that researchers face is the lack of resources. There is no personal file of the bishop in either Seinai or Vilkaviškis. And overall, important documents did not survive neither in Lithuanian curiae, nor in the state archives. Some documents can be found in the state archives in St. Petersburg (Russia). Therefore, when writing about Bishop Karosas, facts are obtained from various written sources. Bishop Antanas Karosas was a man who should not be forgotten. He was the rector of the Samogitian Seminary of Priests in Kaunas, the assistant bishop of Lutsk - Zhytomyr, the ordinary of the diocese of Seinai and finally Vilkaviškis who suffered from exile, humiliation, war, occupation, often without his own home or cathedral. The most difficult periods of his life came in Seinai, from where he was deported after national discord and military conflicts eventually ended by Seinai being occupied by the Polish army, however, after he moved to Vilkaviškis, hardship followed him there, too. Here the bishop had to survive the Soviet occupation accompanied by brutal treatment of priests and faith in general.The Nazis, too, brought neither freedom, nor happiness to the church. The hostilities and the return of Soviet rule shattered all Catholic hopes for a return to the former life in independent Lithuania. Bishop Karosas became like a pilgrim who was banished from his home and had to move constantly. After the war, without a curia in Vilkaviškis, which was expropriated by the Soviet authorities, seeing ruined walls of the cathedral and his young assistant bishop Vincentas Padolskis moving to the West, for a couple of years Karosas resided in a remote parish in Šunskai and later in a Marian convent in Marijampolė. Bishop Karosas was a calm, quiet, wise man. He loved peace but lived in troubled times. The bishop did not try to conflict with the civil authorities, but he always stood faithful to the Church and its beliefs. At times, the bishop was accused of his clear lack of commitment to Lithuania (especially when residing in Seinai), but he always supported independency of Lithuania and never gratified. Bishop Antanas Karosas had a great opportunity to gain experience of an administrator while working as secretary of Samogitian bishop M. Paliulionis, rector of the Samogitian seminary, assistant bishop of Lutsk - Zhytomyr. Therefore, there is a good reason why after so many years he is remembered as a wise shepherd. Bishop Karosas was the last bishop of Seinai and the first bishop of Vilkaviškis. He died in the Marian monastery in Marijampolė on July 7, 1947, at the age of 91, but did not resign until his departure to the Lord, as a faithful soldier of Christ, who answered his call as a bishop and as a Christian. Key words: bishop Karosas, exile, Seinai, Vilkaviškis, pilgrim. [From the publication]