Tapatybė be įvaizdžio

LTŠią vasarą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atverta paroda „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“, kurioje, pasitelkus fotografiją, sakytinius tekstus, dienoraščius ar kitus asmeninius fotografijų herojų užrašus, taip pat liaudies meną - sakraliąją skulptūrą, prieverpstes, kaukes, audinius ir kitus daiktus, buvusius kasdienio fotografijų herojų gyvenimo (ar šventės) dalimi, pasakojama apie XIX a. pab. ir XX a. lietuvius. Istoriniai XIX a. bei XX a. kraštotyros ekspedicijų archyvuose atrasti kaimo žmonių portretai bei kiti vaizdai išdėstyti chronologine seka, fie atspindi ir laiko tėkmę, ir savotiškus istorijos užutekius, kur ši tėkmė sustojusi, - rodos, bėgantis laikas mažai ką tekeičia. Toks tautos (liaudies?) gyvenimo pasakojimas gerokai skiriasi nuo profesionaliajame mene, šiuo atveju - tapyboje, ir net XX a. I p. Balio Buračo ir bendraminčių kurtų kaimo gyvenimo vaizdinių. Tad šįkart - tapatybė be įvaizdžio. Apie visa tai kalbamės su menotyrininke, kultūros istorike ir parodos kuratore dr. Margarita Matulyte. [Iš teksto, p. 1]

ENThis summer, the National Gallery of Art features the exhibit “Kazys, Ona, Juozas, Agota, Katre, Stepas, Pranas, Eugenija, Vincas and others. Indigenous Narratives”. It is presented here in a conversation with art critic, exhibition curator Dr Margarita Matulyte. The object of the exhibition, which activates the indigenous narratives, is the Lithuanian ethnos or more precisely the country dwellers of the 19-20th c. who experienced the least influence of modernisation and preserved the most authentic and archaic culture. That is those others, the bearers of the ethnic identity, without whom the nation would not have come into existence, and the nationhood would not have been established. However, the social status and role of those others in the historical perspective always remained insignificant, as they stayed in the background. Kinfolks, but still - others. By opening up the panorama of the deep countryside during the three historical periods (Czarist Russia, the First Lithuanian Republic, Soviet era), the most significant components of being of a humble person - time and space - are addressed. In the exhibition, a landscape woven from the indigenous narratives is expressed by their own created artefacts and testimonies collected by the photographers, ethnographers, ethnologists, folklorists. They reveal the villager’s selves, slow development, and uncover a tacit cultural stratum. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Menotyra / Arts