LTAnkstyvaisiais naujaisiais laikais nepaliaujamai augęs spausdintų knygų egzempliorių skaičius ir didėjanti amatininkų tarpusavio konkurencija lėmė, jog nuo Gutenbergo išradimo iki pat XIX a. Europos knygrišiai buvo priversti ieškoti pigesnių ir greitesnių įrišimo technikų. Remiantis šia prielaida, straipsnyje aptariama dalis Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekai priklausiusių XVI a. antrojoje pusėje – XVII a. viduryje spausdintų knygų įrišų. Šis tyrimas yra platesnio Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos knygų įrišų tyrimo dalis, o straipsnyje apsiribota dviem šiai bibliotekai priklausiusių spaudinių grupėmis: Italijos bei Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijose spausdintomis knygomis. Istoriniams įrišams aptarti pasitelkta taikomosios dailės ir materialiosios kultūros tyrimų sričiai artima prieiga, literatūroje taip pat žinoma kaip knygos ar knygų įrišų „archeologija“, pagrindinį dėmesį skiriant ne tik knygų įrišų viršelio dekoro bruožams, bet ir jų struktūrinėms savybėms, visapusiškiau atskleidžiančioms praeities amatininkų darbo pobūdį. Toks analizės būdas ypač parankus aptariant ne tik puošnius, bet ir visai nedekoruotus knygrišių dirbinius, iki šiol Lietuvos senosios knygos tyrimuose sulaukusius labai mažai dėmesio.Tyrimo metu nustatyta, kad kuklesni pergamentiniai įrišai sudaro beveik pusę visų nagrinėtų Vilniaus akademijos bibliotekos įrišų ir kol kas patvirtina labiau praktinį nei reprezentacinį jėzuitų bibliotekos aspektą. Pagal techninio atlikimo sudėtingumą ir įrišimui pasitelktų operacijų skaičių išskirtos penkios įrišimo technikos, aprėpiančios spektrą nuo sudėtingiausių iki paprasčiausių įrišų, glaudžiai sietinų su prekybinio formato įrišais. Be to, nemažai pergamentinių įrišų pasižymi struktūriniais bruožais, artimais itališkai knygrišystės tradicijai. Pastarųjų dominavimas Italijos spaudinių grupėje leidžia pagrįstai svarstyti apie jau įrištų knygų patekimo į Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteką galimybę ir iš naujo permąstyti kai kurių knygų spausdinimo bei įrišimo vietų santykį. Tyrimo metu taip pat išryškėjo tam tikri įrišų bruožai, sietini su Italijos ir Abiejų Tautų Respublikos knygrišystės tradicijomis. Reikšminiai žodžiai: spauda, knygrišystė, Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteka, prekybiniai įrišai, itališki įrišai. [Iš leidinio]
ENIn the early modern period, the relentless growth in the copies of printed books and the increasing competition between craftsmen meant that, since the invention of Gutenberg until the 19th century, European bookbinders were forced to look for cheaper and quicker binding techniques. Based on this assumption, the article focuses on some of the bindings of books printed from the middle of the 16th until the middle of the 17th century which belonged to the library of Vilnius Jesuit Academy. This study is part of a broader research on the bindings of the Vilnius Jesuit Academy Library, and the article is limited to two groups of sources: books printed in Italy and books printed in the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania (Polish–Lithuanian Commonwealth). The historical bindings are discussed by following the approach targeting the field of decorative arts and material culture studies, which is also well known as the ‘archaeology’ of the book or the bookbinding. It focuses not only on the decorative features of the cover of the book, but also on the structural features of the bindings which reveal comprehensively the work of the craftsmen of the past. This method of analysis is particularly useful for discussing not only decorated but also undecorated bindings which have so far received very limited attention in the research of the old Lithuanian book.As a result, the research revealed that the modest parchment bindings form nearly a half of all the examined bindings of the collection, and confirm the practical rather than the representational aspect of the Jesuit Library. According to the complexity of the technical execution and the number of operations involved in the process of binding, five binding techniques have been distinguished, ranging from the most complex to the simplest bindings, closely related with a retail bindings. What is more, a consistent number of parchment bindings are denoted by structural features, which is close to the Italian bookbinding tradition. The predominance of the latter in the group of Italian prints makes it possible to consider the possibility of already bound books entering the library of Vilnius Jesuit Academy. Moreover, the research has revealed certain binding features linked to the bookbinding traditions in Italy and the Polish–Lithuanian Commonwealth. Keywords: printing, bookbinding, Library of Vilnius Jesuit Academy, retail bindings, Italian bindings. [From the publication]