Universitetas, rinkos ideologija ir kultūros disciplinos

LTStraipsnyje analizuojamos kai kurios globalios ir vietiniu mastu pasireiškiančios aukštojo mokslo ir universitetų transformacijos į rinkos objektą tendencijos, kurias pastaraisiais dešimtmečiais skatino ir diegė tarptautiniu mastu įsigalėjusi ir didžiulę įtaką dariusi ir neabejotinai tebedaranti neoliberali politika. Aiškinamasi kai kurių šio pobūdžio konceptualių prielaidų ištakos ir jų keliama grėsmė universiteto institucijos integralumui bei tolesnėms universitetų raidos perspektyvoms. Pastebima, kad globaliu mastu ryškėjančios universitetų komercializacijos tendencijos savitai reiškiasi įvairių visuomenių kontekstuose, neaplenkiant ir Lietuvos. Aptariamos kai kurios retorinės ištarmės, slepiančios rizikingą ir dviprasmišką ideologiją, kuri panaudojama diegiant aukštojo mokslo politiką, siekiančią universitetuose kuriamų mokslo tyrimų ir juose vykdomų studijų sistemą pertvarkyti pritaikant ją prie rinkos mechanizmų. Parodoma, kad nors kai kuriuose žemynuose universitetai nuo seno sąveikauja su rinka ir yra glaudžiai susiję su privačiu finansiniu kapitalu, europinės universiteto institucijos siekiai visuomet buvo siejami su viešojo gėrio koncepcija, kuri nunyko tik pastaraisiais dešimtmečiais, pasaulyje įsigalėjus neoliberaliai ideologijai ir ja grįstai aukštojo mokslo politikai.Akcentuojamas tokios ideologijos virsmo aukštojo mokslo politika konceptualios kritikos stygius, savo ruožtu prisidedantis prie mokslo tyrimų ir universitetų programų suprekinimo tendencijų, su kuriomis jau susiduriama ir Lietuvoje. Autorius teigia, kad būtinos rimtos akademinių bendruomenių ir kultūros disciplinų atstovų pastangos siekiant plėtoti kritišką universitetinių mokslo tyrimų ir studijų programų suprekinimo tendencijų analizę, kuri galėtų prisidėti prie esmingesnių pokyčių aukštojo mokslo politikoje ir pasitarnautų kuriant kitokias – perspektyvesnes – intelektualines universitetų ateities projekcijas. Esminiai žodžiai: universitetai, neoliberalizmas, globalizacija, rinka, aukštojo mokslo suprekinimas. [Iš leidinio]

ENThe article provides an analysis of certain global tendencies in the field of higher education – a strong shift toward marketization, commercialization of university research and studies, the rise of global consumerist ethos and its impact upon the changes of Lithuanian universities after the reestablishment of independence. The author argues that these processes are closely associated witht he impact of neoliberalism on many sectors of contemporary society worlwide. Because of the pressure of neoliberal agenda, the university shifted from one of the essential instruments of national state towards a more ambiguous position of a market object abandoning its concept of common good and in favour of offering services for sale for private sector. It is admitted that there are still significant differences in various continents and countries as far as university’s integration in the economic market is concerned: in USA private funding has historically had a closer ties with the universities, meanwhile in many European countries state funding prevailed. And yet, despite of variety of local differences in national funding schemes and influence of the national state policies the integration of higher university and the market is more and more pronounced. The author illustrates his thesis basing his insights on many examples form various continents and countries indicating that the reign of neoliberalism has produced a strong impact upon local national policies of higher education.With the rise of modern university and as an outcome of Humboldtian reforms a new model of research university has had its consequences on the role of humanities and their plave in the contemporary university: despite attempts of some scholarly humanist disciplines to adopt scientific methods and aspire to become “scientific”, humanities failed to secure their place in the structure of contemporary university and thus their assemblage of disciplines became “usual suspects” and they have to prove their importance in order to secure a shrinking space in the curriculum and institutional structure of contemporary university. The author notes that break- througts in present scientific disciplines had a paradoxical impact upon humanities and disciplines of culture: though new research and study programs on natural or hard sciences are proliferating, those disciplines that should prove reflection upon sciences and scientific research and technologies are forced to shrink as their departments and programs are constantly attacked or even closed. The author argues that Lithuanian universities are hastilly following the global trends in attempting to commercialize knowledge, research and commodifying university studies without a proper examination of its consequences to the national culture and society. It is argued that humanities and disciplines that study culture in Lithuania are under pressure from these tendcencies of commrcialization and commodification and despite of the fact that they represent a global tendency a local critical discourse should nevertheless be developed in Lithuania in order have some resistant against the tendencies shaped by global neoliberalism and its local avatars. Keywords: Universities, neoliberalism, globalization, market, commercialization of higher education. [From the publication]