"And he wept over Jerusalem": on possible sources of Francysk Skaryna's engraving of prophet Jeremiah in Bivlia ruska

LTŠiame straipsnyje aptariamos galimybės suvokti Pranciškaus Skorinos Rusėniškosios Biblijos medžio raižinius iš europietiško Renesanso laikais būdingo vadinamojo „minčių kosmoso“ perspektyvos. Dėmesys bus skirtas graviūrai „Viešpaties Pranašas Jeremijas rauda žvelgdamas į Jeruzalę“ (Скорина Ф. Книжка рекомая плачь Еремиинъ, toliau šiame darbe vadinama Raudų knyga) nagrinėjant šią graviūrą minėto biblinio veikėjo Renesanso laikų ikonografijos kontekste. Straipsnyje ginčijama nuomonė dėl Skorinos panaudoto Jeremijo atvaizdo atitikties jau egzistavusiems vaizdavimo stereotipams. Skorinos raižinių galimo „vaizdinio pirmtako“ klausimas lieka atviras. Straipsnyje siekiama vengti tradicinių šio klausimo vertinimo interpretacijų, įprastai paremtų klasifikacijų argumentais, kurios pernelyg dažnai būna subjektyvios ir paviršutiniškos. Šiame straipsnyje Jeremijo atvaizdo kilmės klausimas grindžiamas renesansinėje Europoje XV a. pab. – XVI a. pr. paplitusių atvaizdų (Albrechto Diurerio medžio raižinys „Šventasis Antanas skaito“; 1519 metai; Hartmanno Schedelio Liber Chronicarum, 1493 m.; Biblia vulgare istoriata, 1490 m., vertė N. Malermi; Biblij Czěská, w Benatkach tisstěná, 1506 m.; Bernardo fon Breydenbacho Sanctae peregrinationes, 1486 m.; Wernerio Rolewincko Fasciculus temporum omnes antiquorum cronicas complectens, 1473/74 m., ir šio veikalo Venecijoje E. Ratdolfo perspausdinti variantai XV a. 9-ajame dešimtmetyje ir t. t.) tyrimu.Šio straipsnio autorė pabrėžia, kaip svarbu ikonografiją kontekstualizuoti, aptariant Pranciškaus Skorinos epochos filosofinius ir estetinius kontekstus: čia nagrinėjami tokie istoriniai šaltiniai kaip Diurerio dienoraščiai, Marsilio Ficino kūriniai bei paties Skorinos raštai ir t. t. Aptariamas graviūros siužetas, tipiniai Jeruzalės peizažo bruožai, architektūra, religiniai simboliai bei rūbai, pavaizduoti Rusėniškojoje Biblijoje pateiktoje Jeremijo graviūroje ieškant galimų šios graviūros šaltinių bei ankstesnių graviūrų, galėjusių įkvėpti šį darbą, tačiau kartu pabrėžiant originalų šio darbo pobūdį. Reikšminiai žodžiai: Pranciškus Skorina, Rusėniškoji Biblija, medžio raižinys Viešpaties Pranašas Jeremijas rauda žvelgdamas į Jeruzalę, Raudų knyga, Renesansas, Albrechtas Diureris, Jeruzalė, Paduja, Konstantinopolis. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the possibilities of understanding the woodcuts of Francysk Skaryna’s Bivlia ruska from the perspective of the intellectual ‘cosmos’ in the Renaissance Europe. We shall focus on the engraving “Jeremiah the prophet of the Lord weeps while looking at Jerusalem” (Скорина Ф. Книжка рекомая плачь Еремиинъ, hereinafter: The Book of Lamentations) putting it in the context of the iconography of this biblical character in the Renaissance. The article warns against ‘inscribing’ Skaryna’s image of Jeremiah in already-prepared schemes. Leaving open the solution of the possible visual sources of Skaryna’s engravings, we would like to avoid its traditional reading, based mainly on classifications, too often subjective and artificial. Our reading of Jeremiah is based on the study of his visual representations widespread in the Renaissance Europe in the late 15th and the early 16th centuries (Albrecht Dürer’s woodcut St. Anthony Reading from 1519; Hartmann Schedel’s Liber Chronicarum, 1493; Biblia vulgare istoriata, 1490, translated by N. Malermi; Biblij Czěská, w Benatkach tisstěná, 1506; Bernard von Breydenbach’s Sanctae peregrinationes, 1486; Werner Rolewinck’s Fasciculus temporum omnes antiquorum cronicas complectens, 1473/74 and its Venetian reprints by E. Ratdolf in the 1480s, etc.).The article emphasizes the importance to frame this iconography in the philosophical and aesthetical contexts of Francysk Skaryna’s epoch (by appealing to such sources as Dürer’s diaries, the works of Marsilio Ficino, quotations of F. Skaryna himself, etc.). We shall examine the plot, the characteristic features of Jerusalem landscape, architecture, religious symbols, and clothes represented at Jeremiah’s engraving in Bivlia ruska to seek the possible sources and inspirations of this engraving, while emphasizing its original character. Keywords: Francysk Skaryna, Bivlia ruska, woodcut Jeremiah the prophet of the Lord weeps while looking at Jerusalem, The Book of Lamentations, Renaissance, Albrecht Dürer, Jerusalem, Padua, Constantinople. [From the publication]

• Новые сведения о деятельности Франциска Скорины в Праге (1517–1519) / Petr Voit. Vilniaus universiteto bibliotekos metraštis. 2015, p. 339-373.
• Портрет Франциска Скорины: к 550-летию со дня рождения книгоиздателя (1470-2020) / Илья Лемешкин. Vilnius : Institut national de langue lituanienne ; 2020. 298 p.