Speaker stance and engagement across disciplines in Lithuanian university lectures: the case of mes ‘we’ in medicine and business administration

LTSiekiant geriau suprasti, kaip kalbėtojai pozicionuoja save ir kuria santykį su adresatu (-ais) sakytiniame akademiniame lietuvių diskurse, šioje analizėje tirti asmeninio įvardžio 'mes' semantiniai ir funkciniai ypatumai universiteto dėstytojų kalboje. Duomenys atskleidžia, kad dėstytojai, dėstantys verslo administravimą, vartojo tik aprėpiamąjį 'mes', kurio vartosena rodo dėstytojų pastangas skatinti studentų įsitraukimą ir mažinti atstumo tarp dėstytojų ir studentų jausmą. Neretais atvejais 'mes' vartotas pabrėžiant dėstytojo, kaip vedlio, vaidmenį. Kita vertus, medicinos dėstytojų kalboje rasta gana dažna išskiriamojo 'mes' vartosena atskleidė kur kas didesnį jų norą pabrėžti savo, kaip ekspertų medicinos disciplinoje, vaidmenį, kuris neišvengiamai kuria didesnę atskirtį tarp dėstytojo ir studentų. Raktažodžiai: sakytinis akademinis diskursas, asmeniniai įvardžiai, universiteto paskaitos, kalbėtojo pozicija, santykis su adresatu. [Iš leidinio]

ENTo gain a greater understanding of how speakers construct their disciplinary-situated identities and interact with their addressee(s) in Lithuanian spoken academic discourse, this corpus-based exploratory analysis focuses on the use of mes ‘we’ as a marker of stance and engagement in lecturers’ speech in Lithuanian university lectures on business administration and medicine. The data reveals that the lecturers in business administration used only the inclusive mes ‘we’, which is known to promote student involvement and strengthen lecturer-student rapport. The instructors in medicine frequently employed the exclusive reference to indicate their belonging to professional communities and highlight their level of expertise in the discipline, creating a sense of distance between the lecturer and the student audience. Keywords: spoken academic discourse, personal pronouns, university lectures, stance, engagement. [From the publication]

• Adverbials as hedging devices in Lithuanian academic discourse: a cross-disciplinary study / Jolanta Šinkūnienė. Multiple perspectives in linguistic research on Baltic languages / edited by Aurelija Usonienė, Nicole Nau and Ineta Dabašinskienė. Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2012. P. 137-167.
• Asmeniniai įvardžiai mokslo kalboje / Nijolė Linkevičienė, Jolanta Šinkūnienė. Kalbotyra. 2012, t. 64(3), p. 78-102.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Dėl asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko kai kurių formų kilmės / Albertas Rosinas. Baltistica. 2006, t. 41, Nr. 3, p. 401-405.
• Positive and negative politeness in spoken Lithuanian / Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Sandra Vainilavičiūtė. Philologia Estonica Tallinnensis. 2018, 3, p. 66-94.
• The Power of English: I and we in Lithuanian, Lithuanian English and British English research writing / Jolanta Šinkūnienė. Intercultural perspectives on research writing / edited by Pilar Mur-Dueñas and Jolanta Šinkūnienė. Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 2018. P. 59-79.