Liaudies meteorologija

LTOrų būklę mūsų laikais stebi meteorologijos tarnybos; jų stočių su šiuolaikine moksline aparatūra gana daug /steigta įvairiausiose pasaulio vietose, todėl galima iš anksto nuspėti orų permainas, sakykim, prieš 2-3 paras numatyti besiartinančius ciklonus ar anticiklonus. Ne visada tai pasiseka, nes daugybė procesų atmosferoje vyksta gaivališkai, priešpriešiais vienas kitam, be to, dar nėra pasaulinės meteorologijos tarnybos, nors ir pasvajojama tokių sukurti. Meteorologija dar nepajėgia prognozuoti sezono orų arba orų visiems metams, taip pat nusakyti būsimųjų metų derlių. Šimtmečiais kaupėsi liaudies meteorologijos patirtis. Patarimų randama labai senuose rašytiniuose šaltiniuose, užrašytų kinų ir egiptiečių hieroglifais. Britų muziejuje yra babiloniečių molinių lentelių, datuotų 4 tūkst. m. pr. Kr. Ten randama tokių teiginių: „jei saulę gaubia ratas, - lis“. - Arba: „kai griaudėja griaustinis sabato (sausio) mėnesį iš dangaus kris akmenys (suprask - ledai)“. Kinų raštuose, datuotuose 2,5 tūkst. m. pr. Kr. sakoma: „Smarkus lietus nebūna kelias dienas iš eilės“. Biblijoje kalbama: „Bet jis atsakydamas jiems tarė: atėjiu vakarui jūs sakote: Bus giedra, nes dangus raudonas. Ir būna giedra“. Lietuvių liaudies meteorologinių pastebėjimų esama itin daug. Tai pirmiausia, matyt, todėl, kad lietuviai nuo seno buvo žemdirbiai, o orai tiesiogiai lemia žemdirbio veiklos rezultatus. Taip pat ir dėl savitos Lietuvos geografinės padėties - nepastovių ir permainingų jūrinio ir žemyninio tipo orų.Liaudies meteorologijoje beveik nežinoma specialių prietaisų orams nusakyti, nebent vėjarodis, termometras, savo gamybos, vėliau - pirktinis barometras. Todėl atidžiai įsižiūrima į pačius /vairiausius gamtoje ir atmosferoje vykstančius reiškinius, augalų ir gyvūnų pasaulį, labiau susijusį su gamta, priklausomą nuo jos. Turima mintyje fenologinės orų prognozės pagal organinę ir gyvąją gamtą, ir astralinė meteorologija - spėjimai pagal dangaus kūnus ir atmosferoje vykstančius procesus. Plati liaudies meteorologijos sritis, beveik nenagrinėta meteorologijos mokslo, yra derliaus prognozės - pastebėjimai kokio tikimasi sulaukti derliaus tais ar ateinančiais metais, atsižvelgiant į atmosferos fenologinius vyksmus, gyvūną elgseną. Panaudoti įvairūs tautosakos šaltiniai bei leidiniai, tarp jų „Mūsą Tautosakos“ 5-me tome lietuvio tautosakininko Jurgio Elisono 1932 metais paskelbta medžiaga „Mūsą krašto fauna lietuvių tautosakoje“, Jono Balio išeivijoje 1986 m. išleista studija „Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai“, Igno Končiaus knyga „Meteorologija“ (1924), Vlado Portapo knyga „Įdomioji meteorologija“ (1990) ir kt. Panaudoti taip pat liaudies meteorologijos spėjimai, užrašyti įvairiuose kalendoriuose, pradedant nuo pirmojo, išleisto lietuvių kalba Vilniuje 1846 metais Lauryno Ivinskio „Ūkiškojo kalendoriaus arba metskaitlio“ iki šiandieninių. Pasinaudota Šiaurės Lietuvoje surinktais Žeimelio mokytojo Juozo Šliavo (1930-1979) ir jo vadovauto kraštotyrininką būrelio meteorologiniais pastebėjimais, saugomais Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje (URS).Daug šios srities medžiagos yra sukaupta Lietuvos mokslą akademijos Lietuvių kalbos instituto rankraštyne (LTR), ten pat esančiame Lietuvių mokslo draugijos (LMD) fonde. Gausu meteorologinių pastebėjimąų yra išlikę gyvojoje žmonių atmintyje, nemažai dar užrašinėjami. Nemažą pluoštelį tokios medžiagos pateikė iš Dieveniškių apyl. Poškonių km. kilęs Jonas Videika (gim. 1922 m.). Ši medžiaga vertinga dar ir todėl, kad užfiksuoja bent mažą dalelytę sparčiai nykstančios Pietryčių Lietuvoje lietuvių tautosakos. Nemaža meteorologinių pastebėjimų teko girdėti ir iš senesnią mano gimtojo Kuišių kaimo (Šilavoto apyl.), taip pat iš aplinkinią Pašlavančio, Lestrakio, Skrynupio kaimą gyventoją. Antroje knygos dalyje skaitytojas ras meteorologinią ir praktinią patarimą įvairiose ūkinės veiklos srityse, sukauptą daugiausia ikikarinio laikotarpio kalendoriuose ar tautosakos leidiniuose: kaip paruošti žemę sėjai, kada sėti javus, kad jie duotą grąžą derlią, kaip išauginti gražius linus ir juos tinkamai apdoroti, kada pjauti šieną, kad jis būtą sodrus ir nepūtą, kaip gauti gerą daržovių ir vaisią derlių, patarimų bitininkams, žvejams, miškininkams ar miško plotelių savininkams. [Iš Pratarmės]