XIV-XVII a. osteologinės medžiagos, 1988-1990 m. iškastos Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje, analizė

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
XIV-XVII a. osteologinės medžiagos, 1988-1990 m. iškastos Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje, analizė
Alternative Title:
Analysis of the Osteological Material of the 14th-17th cc. Excavated in 1988-1990 in the Territory of the Vilnius Lower Castle
In the Journal:
Lietuvos archeologija. 2005, t. 28, p. 207-216
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama dalis 1988-1990 metais Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje iškastos kaulinės medžiagos, siekiant palyginti XIV-XV a. ir XVI a.-XVII a. vidurio kaulinės medžiagos struktūrą ir kaitą. Iš viso buvo ištirti 1555 gyvulių kaulai ir jų fragmentai. Iš 871 ištirto XIV-XV a. datuojamo gyvulio kaulo 672 (77,1 %) priklausė naminiams gyvuliams, 188 (21,6 %) – laukiniams gyvūnams. Iš 684 ištirtų XVI a.-XVII a. viduriu datuojamų kaulų 633 (92,5 %) priklausė naminiams, 26 (3,8 %) – laukiniams gyvūnams. Tarp naminių gyvulių abiejose grupėse daugiausia pasitaikė galvijų kaulų (atitinkamai 42 ir 66,3 %), po jų pirmoje grupėje daugiausia aptikta kiaulių, antroje –grupėje – avių/ožkų kaulų. Šį tą galima pasakyti apie skerstų galvijų amžių: abiejose grupėse didžiausią skaičių sudarė vyresnių nei 34 mėnesių individai. Sprendžiant pagal galvijų amžių, Žemutinės pilies teritorijoje rastos karvės bent XIV-XV a. buvo laikomos labiau dėl pieno nei dėl mėsos. Kokias karvių veisles augino viduramžių vilniečiai, nėra žinoma. Pagal plaštakų ilgį apskaičiuotas XIV-XV a. karvių vidutinis ūgis buvo 99,44,5 cm, XVI-XVII a. bulių – 73,15,5 cm. Taip pat apskaičiuotas arklių ūgis: pirmosios grupės arkliai buvę maži ir labai maži, antrosios – maži ir vidutiniai. Kadangi buvo apskaičiuotas mažo arklių skaičiaus ūgis, išvadas daryti sunku. Galbūt mažesni nei paprastai kapinynuose aptinkami arklių kaulai galėjo priklausyti laukiniams mėsai medžiotiems arkliams ar traukiamiesiems gyvuliams. Tai, jog bent dalis arklių buvo naudojami maistui, rodo kapojimo, pjovimo žymės kauluose.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus Žemutinė pilis; Osteologinė medžiaga; Naminiai gyvuliai; Laukiniai gyvuliai; Viduramžiai; Vilnius Lower castle; Osteological material; Domestic animals; Wild animals; Middle Ages.

ENThe aim of this study is to analyse and compare the structure and alternation of the osteological material of the 14th-15th cc. and the 16th-mid-17th cc., found during the investigations of 1988-1990 in the territory of the Vilnius Lower Castle. The number of found animal bones (Tables 1-3) was discussed, as well as life expectancy (Tables 4-5, Fig. 1) and the sex of animals (Fig. 2). According to the measurements of metacarpus, the height of cows of the 14th-15th cc. was calculated as 91.9–104.3 ± 4.5 cm (99.4 ± 4.5 cm on average), and that of bulls as 63.7–80.5 ± cm (73.1 ± 5.5 cm on average). The height of horses was established as well (Table 4). From 871 investigated animal bones dating back to the 14th-15th cc., 672 (77.1%) of them belonged to domestic animals, and 188 (21.6%) to wild animals. From 684 investigated bones dating back to the 16th-mid-17th cc., 633 (92.5%) of them belonged to domestic animals, and 26 (3.8%) to wild animals. In both groups the bones of cattle (Bos Bovis) dominated – 42% and 66.3%, respectively. [From the publication]

ISSN:
0207-8694; 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10286
Updated:
2018-12-20 23:07:31
Metrics:
Views: 61    Downloads: 16
Export: