Jokūbo Geištoro atsiminimai, 1857-1865 : prieš juos skelbiami asmeniniai prof. Tadeušo Korzono atsiminimai, taip pat yra pratarmė ir komentarai ;

LTŠiuo leidiniu visuomenei pristatomi iki šiol nepublikuoti vieno 1863–64 metų sukilimo vadų Jokūbo Geištoro atsiminimai. Jokūbas Geištoras (Geysztor) 1836–1839 mokėsi Kėdainiuose, 1839–1844 studijavo Vilniaus bajorų institute. 1844 metais išvyko studijuoti teisės į Petrapilio universitetą. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Ignacograde, Surviliškio valsčiuje, senelio paveldėtame dvare. Čia jis buvo vienas aktyviausių Kėdainių krašto dvarininkų, visas jėgas paskyrė ne tik žemės ūkiui, bet ir kultūrai. Būdamas didelis knygų mylėtojas ir kolekcininkas, jis Ignacograde įrengė biblioteką, pirmasis Kėdainių krašte įsteigė viešą skaityklą. Prasidėjus Aleksandro II žemės reformai, jis dalyvavo jos parengime Lietuvoje, vienas pirmųjų baudžiavą pakeitė činšu, įvedė daugialaukę žemdirbystę, kėlė žemės našumą, atnaujino inventorių, statė naujus pastatus. Rėmė Motiejaus Valančiaus blaivybės judėjimą. Aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, 1865 m. ištremtas į Sibirą. 1872 m. grįžo, gyveno Suvalkuose, Varšuvoje, pasinaudodamas savo Ignacograde sukaupta biblioteka čia 1882 m. įkūrė antikvariatą – prekiavo knygomis, graviūromis, žemėlapiais, rankraščiais ir ekslibrisais. Išleido 16 antikvariato katalogų. Be katalogų, parengė ir savo atsiminimus – „Pamiętnik Jakobą Gieysztora z lat 1857–1865", kurių dvitomis, jau po autoriaus mirties, 1913 metais pasirodė Vilniuje. Didžiulę šešių dalių epopėją, aprėpiančią svarbiausius gyvenimo įvykius nuo vaikystės iki senatvės, jis pradėjo rašyti 1866 m. tremtyje Usolėje ir pildė iki paskutinių dienų. [Leidėjo anotacija]