LTŠaltinių publikavimas šiuolaikinėje archeografijoje užima svarbią vietą, tačiau prioritetas skelbiant ankstyvųjų Naujųjų laikų rankraštinį paveldą vis dar skiriamas politinio, religinio bei sociokultūrinio pobūdžio dokumentams, ūkinę valstybės raidą atspindinčius šaltinius paliekant nuošalyje. Akivaizdu, kad bendrosios šaltinių publikavimo tendencijos neaplenkė ir XVIII a. šaltinių tyrimų: per pastaruosius du dešimtmečius sulaukėme fundamentalių Katalikų Bažnyčios vizitacijų publikacijų, pradėta leisti egodokumentų serija5, paskelbti reikšmingi Apšvietos epochos filosofijos ir politinės minties veikalai. Tačiau ekonominę valstybės raidą atspindinčių XVIII a. antrosios pusės šaltinių publikacijų, išskyrus magdeburginių miestų dokumentus, publikuota ypač mažai. Tokiame kontekste 2018 m. pasirodžiusi Algirdo Baliulio ir Tomo Čelkio parengta XVIII a. paskutiniųjų dešimtmečių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių ir tiltų aprašymų publikacija užima išskirtinę vietą ūkinio pobūdžio šaltinių publikavimo srityje bei leidžia tikėtis, kad palaipsniui sugrįš susidomėjimas šiuolaikinėje istoriografijoje apleista Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ūkio istorija. [Iš teksto, p. 307]